Tėvynė Lietuva

Virtuvėje pridususi šviesa, aplink pridėliota žvakių, orkaitėje kepa višta, garų surinktuvas, regis, pučia šiltą orą, langas aprasojęs; negana to jis atsuka karšto vandens čiaupą ir kažkur dingsta palikdamas tave pūti virtuvėje…

Sėdi prie baro tarsi tropikuose, užsidengusi veidą nuo drėgmės išbrinkusiomis rankomis ir tave apima nepakeliamas liūdesys.

–         Dar šešios septynios minutės ir bus paruošta, – pasakoja čirškindamas brokolius keptuvėje.

–         Dūstu, kaip giliai tėvynei Lietuvai į šikną esu sulindusi.

–         Vėl tu savo… Galim bent kartą pavakarieniaut nepadiskutavę apie šalies socialinę, ekonominę, politinę ar kultūrinę padėtį? Continue reading Tėvynė Lietuva

Kitimas

IMG_7196 Edit
Nuotraukos autorius | Simonas Mitkevičius

Paslapčia pradėjai mėgautis savo neužimtumu; pradžioje kartu su aplinkiniais pūtei į vieną dūdą, kad darbas neatsiejamas nuo žmogaus, kad darbas įprasmina būtį, kad darbas, kad ir per gerklę lipantis, yra kur kas geriau už dykaduoniavimą ir pan. Įpusėjus trečiam bedarbystės mėnesiui – vangioms darbo paieškoms neduodant rezultatų – spjovei į cvbankas.ltcvmarket.ltcv.ltcvonline.lt tinklalapius ir pasinėrei į save.

–         … o ten darbo! – Net negali užbaigti sakinio tik pakeli antakius ir lėtai purtai galvą, maždaug: pats velnias sprandą nusisuktų.

–         Nelengviau keliauti dviese? – vedusios poros tarsi sekta, kurios lyderį norėtum nudaigoti.

–         Ne, nelengviau, pirma – būtina susitvarkyti su savimi, kitas žmogus tavo problemų neišspręs, greičiau jas tik padvigubins. Beje, nieks su manim net nenori keliauti, jie visi pabėga. Visuose santykiuose tas pats – jis tik pradeda krautis lagaminus, o aš jau sėdžiu Havajuose su septinta pina colada rankoj. Continue reading Kitimas

Dieve, saugok karalienę: vidinė ritmika arba fuck it

Trisdešimtmetis tampa labai nuvalkiota tema, kaip meilė, kelionės į Vietnamą, Indiją, kaip avokadai ir lapiniai kopūstai. Asmeniškai man trisdešimt jau mažiausiai dešimt metų. Praktiškai, kai pažinau skaičius, taip ir pasilaidojau. Pamenu, kai buvau ketverių, nugirdau kaimynes kalbant apie Verkių dukrą, kuriai jau trisdešimt ir ji nieko neturi: nei vyro, nei vaiko, nei mokslų nebaigus ir dirba pardavėja, vos save išsilaiko, o ką jau kalbėti apie nekilnojamą turtą. Pamenu galvojau, kokia vargšė, tokia sena ir nieko neturi, gailėjau jos labai kelias dienas, net nėjau žaisti į kiemą. Mama išsigando, nuvedė pas daktarę Dobožinskienę, bet nuo trisdešimtmečio krizės manęs taip ir nepagydė. Birželį man pagaliau trisdešimt ir dabar suprantu, kad visus tuos metus sirgau svetima liga.

Tiesa, tuo metu, Lietuvoje dauguma trisdešimtmečių atrodė paragavę gyvenimo, kai kurie – net gerokai persiriję, nenuostabu, kad ketvirtoji dešimtis tada atrodė, kaip paskutinė stotelė. O pasirodo, kuo toliau – tuo geriau. Pamažu viskas pradeda įgauti prasmę. Continue reading Dieve, saugok karalienę: vidinė ritmika arba fuck it

London, my Love

17523034_285335808562571_832689199404757514_nI think we need to spread love as much as we can. And today I’m very much in love with LONDON. A couple of weeks ago, I introduced the city to my cousin & her husband, & was very disappointed they felt indifferent about my lover. For days I thought, that I might be deluded, that all this love affair isn’t real & it’s all in my head. But today, today London spoke to me in the sweetest language ever known. We took a slow walk along the south side of the river, we listened to St Paul’s Cathedral bells watching boats ploughing through the water. Then he took me for a long walk through resting Borough Market, across London Bridge, I asked him to wait whiles I took a photo of majestic Tower Bridge. He said I act like a tourist.

We walked through oh so busy Liverpool Street and said hello the new office, I will soon start a new position and continued to the Old Spitalfields Market, down the Brick Lane, where a dude that looked like Jimi Hendrix played Hey Joe.

I took a short video of a man dressed half pirate, half old lady in a blond wig, he rode something that looked like skate, then stopped to chat to a salesman and said: I dress, so people see me, otherwise they act like I’m invisible. He has a point, – said London. You are home for all freaks, – I teased him. Including you, – he noted.

We floated down Columbian Road like Ophelia in the sea of people surrounded by flowers and were brought back to life by a cup of flat white. The queue was long but we enjoyed standing there listening to a girl playing Kate Bush Running Up That Hill.

And when we walked down the Broadway Market — a cup of coffee in one hand and flowers in the other — watching people sitting outside having brunch, thinking this day can not get any better. A Spanish born artist caught us by the hand and dragged into his pop up project space. What is this? – I asked. He said: We want to capture the face of London. I don’t look my best, – I said, – but I got flowers. Let’s do this!

And he sat us into this 1970s photo booth and we took a selfie. Here it is, I’m not sure if you can see him, but London is right behind me.

Pavasaris

17309657_282457005517118_342202232556820040_n

Kaip tik pavasaris, taip lipu sienom. Dūšia, kaip katinas, trinasi į kėdės koją, rašomojo stalo šoną, riečia uodegą palei durų staktą… netveria savo kailyje. Norisi keisti/-is. Vieną dieną plaukus išsitiesinu, kitą – susirišu, trečią – vėl garbanota, bendradarbiai nesupranta, kartais apsipažįsta. Klausia, kas vyksta? Atsakau – pavasaris. Continue reading Pavasaris

Pokalbis

unnamedPrisėda šalia. Balsas sodrus, užburia melodingumu jam šnekant apie futbolą, šachmatų turnyrą, kuriam ruošėsi devynis mėnesius, automobilių ratlankius, kosmosą, močiutės daržus, o tada jis nei iš šio, nei iš to prisipažįsta:

–         …turiu moterį.

Nesuprantu, kuri pokalbio dalis privertė jį pagalvoti, jog esu juo susidomėjusi, tačiau tęsiu:

–         Kiek laiko judu kartu? – klausiu, tarsi, tai turėtų reikšmės: vienas mėnuo – niekis, metai – jau šis tas. Continue reading Pokalbis

Vladimiras

  •  Papasakosiu, Marija, tau istoriją: prieš penkiolika metų kaimynės dukra emigravo į Angliją. Dabar ji Čikagoje. Nusipirko ten namą. Gerai jai sekasi. Ištekėjo. – dėsto nepažįstamasis vardu Vladimiras, kuris, kaip pats man sakė, šįryt spėjo apskambinti visus trisdešimt penkis savo klasiokus iš kurių septyniasdešimt procentų jau mirę. Labai apsidžiaugė, kad mano tėvas dar gyvas ir šiek tiek nukabino nosį, kai pasakiau, kad šiuo metu jo nėra namie, – Marija, o tu ištekėjusi?
  • Ne.
  •  Negaliu patikėti. Kodėl?
  • Laukiu.
  • Jaunikaičio ant balto žirgo? – neišradingai traukia per dantį Vladimiras.
  •  To paties.
  •  Vis neatjoja?
  •  Kas?
  •  Jaunikaitis.
  • Ne, skambino, sakė bus už poros metų. Gal žirgą pašovė?
  •     …
  •     …
  •  Taigi. Kaimynė neturėjo, kaip susisiekt su dukra, todėl retsykiais užsukdavo pas mane pasinaudoti kompiuteriu, susirašinėjo elektroniniais laiškeliais. Kas man? Gi negaila. Vienąsyk prisijungia kaimynė prie sistemos, atsidaro hotmail‘ą ir pusbalsiu pradeda skaityt: brangi mama, man viskas gerai, tik mano draugę Oną pagavo policija, išsiaiškino, kad ji nelegaliai dirba ir siunčia namo. Ona jau trečia diena verkia, klausiu: Ona, ko verki? Gi ne į Sibirą tremia, į tėvynę. Ji nieko nešneka, nieko nebevalgo, tik verkia, nesumetu, ką daryt… – neužsikirsdamas šneka Vladimiras, tarsi viskas būtų įvykę vakar.
  • Mhm.
  • Marija, kodėl liūdi?
  •  Neliūdžiu, Vladimirai, miegojau, sekmadienio rytas gi.
  •  Taigi. Marija, o tu protestantė ar katalikė?
  •  Katalikė, bet bažnyčioje nesilankau ir sekmadieniais miegu iki pietų.
  •  Tai taip užauginta? O gaila. Ant septinto kalno stovi prostitutė, – neužsičiaupia Vladimiras, o aš kontempliuoju ragelio padėjimą, – Biblijoje, taip parašyta. O popiežiaus rezidencija ant Vatikano kalno. Supranti, Marija? Gal išdaviau paslaptį, bet taip yra: pedofilų ir pederastų būstinė.
  •   …
  •  Tikiuosi neįžeidžiau.
  •  Ne.
  •  Kas ne?
  •  Ne, neįžeidėt.
  • Vėl liūdi, – emociškai tvirkina Vladimiras, – o ko liūdi? Marija, kokie tavo gyvenimo prioritetai?
  •  Šeima, gal? – mechaniškai atsakau, – Nors, nežinau, koks skirtumas?
  •  Jei tai būtų IQ testas, tavo rezultatas būtų lygus nuliui…
  •  …
  • Stoviu basa ant šalto grindinio suvyta neregimais telefono laidais ir mąstau, kad be reikalo atsiliepiau. Reikėjo praleisti ir trečią skambutį, gal būtų nusiraminęs? Gal jis labai vienišas? Gal viena po kitos išgirstos žinios apie bendraamžių mirtis pastūmėjo Vladimirą dar kartą persvarstyti būties laikinumą ir dabar jis kontempliuoja savižudybę? Gal jis ruošiasi pasikarti ir aš esu ta, kuri gali jį išgelbėti nuo pražūtingo žingsnio? Gal…
  •  Marija, nesipykime. „А чем же худ, скажи, твой сон? Вещает он веселье”*, – cituoja Aleksandrą Sergejevičių Puškiną Vladimiras, – Pokštauju. Klausyk, o tu, turi jaunikaitį?

Continue reading Vladimiras