Jau pusvalandį sėdim ant lieptelio nuleidę kojas į vandenį. Nusibodo. Kojos šąla. Nustojau teliūskuoti. Dabar tiesiog sėdime tyloje. Vogčiomis stebiu jį, jis kaip vaikas: noriu jį globoti, supt ant rankų, maitinti krūtimi ir atiduoti tėvui savaitgaliais, bei atostogų metu. Nesileidžia. Atsidūstu. Giliai. Atsisuka, pasižiūri tarsi norėdamas nustumt nuo liepto už tai, kad sudrumsčiau tylą, o […]

…randi save prirūkytoje virtuvėje apsvaigusį nuo viskio. Už lango penkta valanda ryto, minus dvidešimt laipsnių šalčio ir sniegas. Daug sniego: girgžda po kažkieno pėdomis, tas kažkas paslysta ir išsidrėbia visu ūgiu; stebi tą kažką gulintį ant sustingusios žemės ir tau nusišikt. Jauties apkvaišęs. Paskutinis jausmas dar gyvas atmintyje – saldus šleikštulys, kurį pajutai žiūrėdamas medfetišo pornografinį filmą, […]

One of many things that pisses me off about our society is the lack of respect & patience. Tonight I witnessed both & I felt embarrassed for the people who stood up to leave before the applause. Who walks out of the room before Dame Vivienne Westwood?! Especially, when she was the speaker of the […]

Laiptas po laipto nešina krepšiais ji kopė į tuščią butą septintame daugiabučio aukšte. Nešk, kale, nešk, pati viską ir ėsi… – murmėjo panosėj. Pasiekusi septintą aukštą uždususi ieškojo raktų krepšio dugne, po šaldytais žirneliais, šaldytomis sūrio lazdelėmis, balto Hoegaarden buteliais ir krūva kito šūdo, kurį vadino maistu. Keikėsi, dūsavo, pradėjo melstis: Dievuli, nejau būsiu pamiršus, nejau, blet, pamečiau… […]

Sėdėjome Bierfabriek, Amsterdamen kalbėjomės apie viską, kartu apie nieką, ir dar vaikų auklėjimą, pastebėjome, kad daugiau mažiau užaugome normalios. Normalios, šiame kontekste, reiškė, kad baigėme mokyklas, sugebėjome nepastoti nesulaukus pilnametystės, įveikėme universitetus, palypėjome karjeros laiptais, suradome saikingą santykį su svaigalais, neturėjome problemų su teisėsauga, išmokome suformuoti savo nuomonę, aplankėme, o ir pagyvenome, keliose šalyse, visada […]

Stoviu persirengimo kabinoje charity shop‘e, bandydama įsiskverbti į dydžiu per mažas, o ir per trumpas Stella McCartney kelnes. Maunuosi susikaupusi: nei matau, nei girdžiu, kas vyksta aplinkui. Tuo metu pasaulyje egzistuojame dviese: kelnės ir aš. Kai visgi suprantu, kad nieko nebus, likusi pasaulio dalis vėl atgyja. Stoviu kiek įpykusi, lankstau kelnes ir jaučiu, kaip tas […]

Intravertams baisiau už pragaro liepsnas gali būti tik darbas atviro plano ofise. Penkias dienas per savaitę, aštuonias valandas per dieną ir on top of that netgi per pietų pertrauką esi apsuptas žmonių, su kuriais dažniausiai nesinori turėti nieko bendro, kurių būtis pradeda erzinti daugiau mažiau po pirmojo rankų paspaudimo. Tuo metu, visi šypsosi, sveikina prisijungus […]