Delfi / Emigrantės patirtis

– Po keleto kitur praleistų metų vėl grįžote į Londoną. Kuo jums toks ypatingas šis miestas? Kas jame kitaip, nei visur kitur?

– Londonas – gyvas. Londone nenutyla triukšmas (nebent gyveni šeštoje zonoje). Juosta sukasi be perstojo. Išeini nusipirkti pieno ir net nepajunti, kaip tampi scenos dalimi: senis po tiltu groja saksofonu, kažkur suloja šuo, pro šalį kaukdama pravažiuoja virtinė policijos automobilių, juodaodis prie „McDonald‘s“ kviečia šlovinti Viešpatį, kažkas rūko žolę, kažkas, praeidamas pro šalį, palepina komplimentu, stovėdamas eilėje nei iš šio, nei iš to su kažkuo pasikalbi apie Sartre‘ą, kasininkas, ant kurio kaklo ištatuiruotas vardas Audrey, sako: „Pasirūpink savim, – ir priduria – širdele.“ Londonas – kaip džiazas. Skonio reikalas: vieni jo neapkenčia, kiti – įsimyli. O man visada labiau patiko klausytis Charie‘o Parkerio, nei lietuviško folkloro.”

MARIJA DJAČENKO pokalbyje su VILIU NORMANU Emigrantės patirtis | Delfi