Sex shop’as

Nutariau įsigyt vibratorių.
Tai nebuvo lengvabūdiškas  sprendimas – atvirkščiai – kruopščiai apmąsčiau visus  ir prieš; pasikonsultavau su kompetentingais asmenimis; atlikau tyrimus.
Pravėrus sex shop‘o duris kelią užtvėrė Sphinx‘as:

  • Ir vėl tu…
  • S., leisk bent rankose palaikyt. Jaučiuosi pasiruošusi.
  • Tuoj patikrinsim/…
  • …/prašau, užteks kankinti, pasitrauk geruoju ir leisk panirti į tą slaptingą, regis, niekad neišsipildysiančių fantazijų pasaulį, leisk raškyt tuos uždraustus prisirpusius rojaus vaisius!
  • Norėčiau susipažinti su tais vyrais, kurie privedė tave prie tokios desperacijos/…
  • Vyrais?!
  • Būkim atviri, S., vibratorius, tai ne dekoro detalė, kurią moterys perka, kad pagyvintų pabodusį interjerą.  Jei taip būtų, brangusis, dirbtum ne sex shop‘e, o IKEA‘joj.
  • Tikrai?
  • O dabar praleisk!
  • Palūkėk dar minutėlę, – pačiupęs už rankos sustabdo Sphinx‘as, – sėskis, užkaisiu virdulį, išgersim kavos/…
  • /… turbūt juokauji.

Sphinx‘as nejuokauja: užrakina duris, apsuka lentelę OPEN ir pasišalina į virtuvę. Nieko nelaukus tyliai pakylu nuo kėdės, prasisagstau paltą ir lėtais žingsniais pradedu judėti tikslo link. Patiklus skystalas, – galvoju, – tuoj pati išsiaiškinsiu, kas ir kaip, čiupsiu patinkantį ir spruksiu nesusimokėjusi…

…stoviu kambario viduryje apimta ekstazės, išėjusi už sąmonės ribų: šimtai skirtingų, dydžių, formų, spalvų, tekstūrų, įvairių pagreičių ir intensyvumo, galų gale paskirčių, švelnų palaimos orą pučiantys, sukurti povandeninėms procedūroms, užslaptinti lūpdažio, mobiliojo telefono, guminio ančiuko ir t.t… akyse raibuliuoja, sienos ima suktis sykiu su vibratorių galvutėm, kurios šaudo į orą įvairiaspalvius konfeti. Drebančiomis rankomis siekiu rožinio triušio mintyse melsdama, kad nuvestų į stebuklų šalį…

  • Padėk į vietą! – sukomanduoja Sphinx’as grąžindamas į niūrią realybę.
  • Pats kaltas! – agresyviai plėšdama pakuotę konstatuoju.
  • O santykiai? – griebdamasis sentimentalaus šūdo šiaudo bergždžiai bando sustabdyt Sphinx‘as.
  • Pezalai
  • Kaip tai?
  • Mitas, supranti? – sustoju nusivylusi, nes pakuotėje nerandu elementų, – Kur batarkės? Kur?!
  • Kava atvės, eime – pasišnekėsim, – itin rūpestingai, tarsi prišertas estrogeno, prabyla Sphinx‘as.
  • Gerai, – užliūliuota jo minkšto balso nuseku iš paskos.

Siurbiam dar karštą juodą kavą. Sphinx‘as apsisuka kėdėje, atidaro vieną iš už nugaros stovinčios spintelės stalčiukų ir išsitraukęs gertuvę įsipila į puodelį 999 balzamu kvepiančio skysčio.

  • Nori? – pasiteirauja ir nesulaukęs atsakymo šliūkšteli gėrimo ir į mano puodelį.
  • Kas per velnias?
  • Gerina potenciją…
  • Noriu su tavim pasišnekėt apie L., ji mane paliko.
  • Ir?
  • Ir?!
  • Taigi ne pasaulio pabaiga.
  • Ką aš padariau ne taip? – lūžinėjančiu balsu paklausia.

Tyliu, žiūriu susitelkusi į besišypsančius žvėrelių pavidalo prezervatyvus ir mąstau, kad Sphinx‘as yra viso, ko negaliu pakęsti vyruose įsikūnijimas. Jis neturi nieko, ko ieško moterys: nei finansinio saugumo, nei tvirto charakterio, nei vyriško sudėjimo, nei vyriško kvapo ir dar geria potenciją gerinančius (kertu lažybų, babytės pagamintus) vaistus.

  • Kas čia per vaistai? – nukreipiu temą.
  • Sakiau gi, potenciją gerinantis žolelių užpilas, skoniu primena 999.
  • Kodėl moterys perka vibratorius?
  • O perka? Nes kai paklausiau, tai visos išraudo ir pradėjo mikčioti…
  • Moka grynais. – Sphinx‘as minutėlei atsijungia, siurbteli žolelių užpilo, nusivaipo ir vėl prabyla, – Kodėl? Išskyrus akivaizdų…

Nukrečia šaltis. Iš vidaus. Gundančiai gašlūs ir tuo pat metu tarsi kažko išsigandę moterų ir vyrų žvilgsniai teisia mane nuo Asian Fever, Buttman, Fox, Juggs, Men‘s World, Playboy, Private, Zoo Weekly viršelių. Nesugalvoju, ką jam atsakyti.

  • Laimėjai, – atsidūstu, gal penkiasdešimt aštuntą kartą?
  • Ne naujiena, duok dešimt litų ir iki rytojaus, – pergalingai traukdamas dar atvėst nespėjusį puodelį iš rankų atsisveikina Sphinx‘as.

Kaskart eidama jau pramintu taku į sex shop‘ą priešakyje regiu vaiskų ateities miražą: savo šviesią ateitį neužgožtą vyro šešėlio. Žengiu tvirtais žingsniai kartodama, kad šiuolaikiniai moteriai vyras reikalingas nebent tam, kad kartais pagulėtų ant viršaus, (apytikriai) dešimčiai minučių prislėgtų savo kūnu ir išlaisvinęs sulaukėjusią fantaziją leistų bent trumpam pasijusti personažu, regėtu romantinėse dramose. Kaskart praveriu duris įsitikinusi, kad šiandien gausiu tai, ko atėjau ir kiekvieną sykį išeinu nunarinusi galvą.
Tiesiu išsiviepusiam Sphinx‘ui dešimtinę, žiūriu į jo auksinį dantį ir pirmą kartą visu kūnu pajuntu jo šėtonišką galią; Falo kultas, – prisimenu skaitytą straipsnį, – ir Sphinx’o valdžioje ne vienas, o šimtai jų

Atsikosėjusi žodį suteikiu vidinei feministei:

  •  … nes jei nesi boba, kuriai verkiant reikia vyro, kad pakeistų lemputę, priveržtų lašantį čiaupą, paneštų pirkinių maišus, kuriuose tavo skudurai ir tamponai, iš vyro lieka tik jo kvapas ir jau minėtas svoris. Ir tai, kad kartais reikia žmogaus, kuris tave išklausytų yra viena kvailiausių kada nors girdėtų priežasčių, dėl kurių turėčiau rinktis vyrą, o ne vibratorių, nes vyrai ne(besi)klauso. Net mano dantistė žino apie mane kur kas daugiau nei visi buvusieji kartu sudėjus! Negana to, aš visąlaik kaltinau save: mano plaukai per trumpi, mano oda pilkšva, mano krūtys per mažos, mano užpakalis per didelis; neišsipešiojau antakių, dvi dienas neskutau pažastų, kojos apžėlusios; nenutuokiu, ką reiškia žodžių junginys totalinis futbolas ar kaip atrodo Angela Merkel, galų gale pradėjau kaltinti save, kad uždirbu daugiau nei jis… o kai pati išmokau pasikeist automobilio padangą – jis mane paliko. Tad prašau, S., būk geras, pasakyk, kodėl turiu mokėt psichologui kosmines sumas ir grūzint draugus svaičiodama apie nebūtą meilę, jei galiu tiesiog išvibruoti visa vienu magišku prisilietimu?
  • Ai, nežinau… kurios spalvos nori?
  • Rožinės.
Advertisements
%d bloggers like this: