Pirmadienis, lapkričio 13

6.45 am Snooze

6.53 am Snooze

7.15 am Fuck my life.

7.30 am Guliu apsikabinusi Oskarą ir bandau negalvoti, kad dar dešimt minučių ir jau tikrai vėluosiu į darbą, kuris manęs nemotyvuoja, nemeta iššūkių ir, kuriame net departamento vadovas pamatęs mane apsimeta, kad kažką pamiršo ir grįžta iš ten, kur atėjęs.

7.42 am Oskaras konstatuoja, kad vėluosiu į darbą.

8.56 am Praktiškai užskrendu ant platformos, pakeliui vos nenustūmusi nuo laiptų pagyvenusios damos su lazdele, tik tam, kad sužinočiau, jog traukinys atšauktas. Rašau iš atostogų grįžusiam vadovui, pranešu, kad vėluosiu. Nesiteisinu ir neatsiprašinėju, kad nepasirodytų, jog dėl savo kaltės.

Tiesioginis viršininkas kilęs iš Lenkijos, dalies, kuri kažkada priklausė Vokietijai, gal todėl angliškai jis kalba su grubiu vokišku akcentu? Pats to negirdi ir nepastebi. Janusz daug keikiasi, kartais lenkiškai, garsiai sako kurva ir įsivaizduoja, kad nieks nesupranta, kasdien į darbą ateina pasipuošęs trijų dalių kostiumu, teigia, kad liemenė suveržia pilvą ir tarnauja, kaip korsetas. Janusz turi ilgametį draugą ir darbe geria plikomą barszcz sriubą iš raudono puodelio ant kurio loudly & proudly užrašyta: Some people are gay, get over it.

Janusz tikslas užsidirbti pakankamai pinigų, nusipirkti nekilnojamo turto Londone ir išvažiuoti atgal į Lenkiją, kur galėtų dienų dienas tapyti ir gyventi, kaip karalius iš Anglijoje į banko sąskaitą kapsinčių nuompinigių. It’s hard not to love him.

9.26 am Visgi atsiprašau, kad vėluoju ir klausiu Janusz, kaip praėjo atostogos tėviškėje. Jis šypsosi akivaizdžiai dirbtine šypsena, prie kurios visi taip priprato, kad dabar ji atrodo šilta ir nuoširdi, ir nostalgiškai atsidūsta. Pasirodo buvo taip gerai, kad nenorėjo išskristi, stovėjo verkdamas prie check in vartų, kol išgirdo final call. Pasijaučiau, tarsi vėl būčiau penkiolikos, – atsidūsta. Prisipažįsta kad įsimylėjo, rodo nuotraukas, kur jiedu apsikabinę sėdi prie vaišėmis nukrauto stalo medinėmis lentukėmis iškaltoje virtuvėje ir naujosios simpatijos nuogą pasturgalį.

12 pm Šildausi vakarykščius makaronus mikrobangų krosnelėje. Kadangi vengiu bendradarbių, stoviu skaičiuodama sekundes elektroniniame laikrodyje dešiniajame krosnelės kampe.

12.30 pm Nepastebimai padedu tuščią dubenėlį ant kriauklės šalia kitų, taip pat nepastebimai sukrautų nešvarių lėkščių ir puodelių. Visi apsimetame, kad nematome didelėmis raidėmis išspausdinto užrašo prašančio indus sudėti į indaplovę. Plikydamasi tirpią espresso pastebiu, kolegą mintyse skaičiuojantį valgomajame susirinkusius, atkreipiu dėmesį, kad į slaptą sąrašą įtraukia ne visus. Ties mano siluetu akimis stabteli keliomis sekundėmis ilgiau.

1 pm Pašto dėžutėje randu calendar invitation for Arthur leaving drinks. Now all makes sense, – pagalvoju. Pakvietimas, kaip ir buvo galima nuspėti, išsiųstas ne visiems. Vardai surinkti with great care. Svarstau, ar tik nebus į mane įsižiūrėjęs.

1.03 pm Durnelė.

3.02 pm Janusz siunčia į nuobodžiausią susirinkimą visoje žmonijos istorijoje, kuriame turiu dalyvauti kiekvieną pirmadienį, tarsi nebyliai bausdamas už svetimas nuodėmes.

3.12 pm Kodėl aš?! Vis vien nieko nesuprantu, visi žvelgia į mane, kaip į padalinio atstovę: dėsto apie numatomus planus, pasakoja, kas keisi, ko tikėtis. Klausausi nutaisiusi mąslią miną, linksiu galva ir užsirašinėju padrikus žodžius šalia tušinuku prieš minutę išraizgytų gėlyčių.

3.35 pm Arthur pakyla nuo darbo stalo, pasiklauso, vėl nueina ir taip kelis sykius. Pagaunu jo žvilgsnį, sunku pasakyti ar žiūri į mane, ar visgi į tolį, nes taip žmonės daro, kai stengiasi įsiklausyti, kas sakoma.

Pradėjusi susitikinėti su Oskaru nustojau kreipti dėmesį į vyriškus žvilgsnius, jei ir pastebiu, dažniausiai galvoju, kad žiūri pro mane, kaip per darbo pokalbius: ne į akis, o kažkur į tarpuakį ar ausies spenelį. Kartais primerkiu akis ir mesteliu tokį klausiamą: kas yra, kažkas prikibo? To neretai užtenka, kad meilė iš pirmo žvilgsnio akimirksniu prasisuktų fastforward iki paskutinių Titanic kadrų.

5.13 pm Pasitinka tyla. Oskaras apleido rezidenciją. Nieks nešaukia, nesiklauso Boiler Room miksų, netranko stalčių ar spintelės durų (kartais abiejų išsyk); ant žemės nesimėto nešvarios kojinės, drabužiai, drėgni rankšluosčiai; paviršiai nenukrauti nešvariais indais, aplink kojas nesiraizgo tūkstančiai nereikalingų laidų.

6 pm Tvarkausi, šveičiu namus, tarsi prieš Velykas, nebūtų taip šalta, dar ir langus išblizginčiau.

8 pm Leipstu iš malonumo apsupta Febreze oro gaiviklio, Domestos tualeto valiklio, citrusinio Cif, šlapių servetėlių Dettol ir skalbimo miltelių Ariel kvapų, tarsi parfumerijos skyriuje Liberty universalinėje parduotuvėje.

9 pm Galėčiau dar perplauti indus, išplauti grindis ir išvalyti tarpus tarp vonios plytelių.

Advertisements
%d bloggers like this: