Pasiklydę

  • Va, prašau, – sviedžia plokštelę per kambarį užkliudydamas vazoje pamerktus rožinius gvazdikus.
  • Lopas, koks tu visgi lopas…
  • Nieko nesiklausysim, sėdėsim tyloje.

Jis nesupranta, kad tyloje sėdime kelis metus, mes niekada neturėjome nieko bendro apart plokštelių grotuvo, kurį perpus nusipirkome per pirmąjį pasimatymą, kai oras kvepėjo besiskleidžiančiais vyšnių žiedais ir saulės atokaitoje besišildančiu, nuo pavasario lietaus sudrėkusiu, asfaltu. Sėdėdavome prie kanalo nuleidę kojas ir bučiuodavomės sukišę liežuvius viens kitam į burnas, švelniai kandžiojau jo apatinę lūpą mintyse kurdama kerus laikui užburti.

  • Norėčiau, kad tai niekad nesibaigtų, – atvirai spangau.
  • Aha, – dūsavo taip, kaip tikėjausi, kad dūsaus laikas.

Vaikščiojome susikabinę rankomis, kol abiem nusibodo.

  • Tau nekaršta? – paleisdamas paklausė.
  • Prakaituoja delnai, neslėpsiu.
  • Jaučiu.
  • O tu tiki meile iš pirmo žvilgsnio? – tingiai bandžiau pakurstyti gęstančią santykių ugnį.
  • Ai, nelabai, – nusimyžo ant vos rusenančių žarijų.
  • Ai, tada aš irgi.

Toks vakaras, racionalių žmonių gyvenimuose, būtų pasibaigęs draugišku rankos paspaudimu ir niekad neišsipildysiančiais pasižadėjimais vienas kitam paskambinti, tačiau…

  • Gal nori nusipirkti vyno ir pažiūrėt Last Tango in Paris?
  • Gerai, – įsiviliojo, kaip Marlon Brando Maria Schneider.

Ilgainiui ir seksas virto retai aptarinėjama tema.

  • Gal galim paskutinį kartą pasiklausyti Joe Le Taxi? – klūpodamas tiesia subraižytą plokštelę.
  • Je ne veux pas, – Vanessa Paradis balso švelnumu iš spintos išsivilioju nėriniais puoštus juodus šilko apatinius.

Joe le taxi et le cha-cha-chi

Meistriškai siūbuodamas klubais jis atsiduoda muzikai kartu paklaidindamas ir mane.

Advertisements
%d bloggers like this: