Generation rent

Prisipažinkit, kuri nie-ka-da nesvajojo pasipuošti Chanel kostiumėliu? Man kažkada pavyko, tačiau taip ir neišėjau iš parduotuvės, bet dabar ne apie tai. 
Pakeliui į prancūzų pamoką perskaičiau straipsnį ELLE apie Generation Rent, arba sąlyginai naują try-but-don’t-buy konceptą. Viena tų, genealių idėjų, kurias pasitinku su: fuck, why didn’t I ever think of this?! 
Straipsnyje rašo: dalinamės Uber Pool, išnuomojam namus per AirBnB, muziką per Spotify, filmus per Netflix ir etc. 
Humana – grįžus į Lietuvą – antrieji namai, o Londone, dedikuoju valandų valandas charity shop’ams. Net nepajutome, kaip Vinted tapo lygiaverte platforma naujų drabužių ir aksesuarų pirkimui. Dėvėtos aprangos mintis nebėra tokia atgrasi. Taip pat, visiems vis labiau rūpi sustainability, ir tvari mada yra neatskiriama šio proceso dalis. 
Naudinga planetai, naudinga ir man (ypač finansiškai). Skarmalų niekad nebus per daug ir, be abejo, niekad neturiu, ką apsirengti. 
Godumas sako: bet, tai Marija, pinigai išleisti, o daikto nėra. Tiesa, tačiau viskas dabar neapčiuopiama, tai kodėl neišleidus £99 mėnesiniam drabužių abonementui? 
Būtent, abonementas: trys suknios per užsakymą, koja ant kojos ir toliau geriu popiečio arbatėlę. Arba skaidrius gėrimus, tokius, kaip mineralinį vandenį ir baltą vyną, kad išvengčiau to kaip tyčia momento. Tiesa, siūlo ir draudimą, panašiai, kaip nuomojantis automobilį. 
Pritariu Panopy įkūrėjai Emmanuelle Brizay, kad racionaliausia investuoti į geros kokybės pagrindus, kaip antai plokščiapadžiai bateliai, džinsai, pieštuko formos sijonas, balti oversized marškiniai, klasikinė maža juoda suknelė, lietpaltis, odinė striukė, gal kailiniai? O tada paleisti vaizduotę nuo grandinės ir rent the fuck out of it.
Asmeniškai man stangrėja speneliai vien apie tai šnekant: kiek personažų sukurčiau, kiek naujų nuotykių patirčiau, kiek komplimentų sulaukčiau, kiek nepakartojamų asmenukių pridaryčiau. Bent jau numalšinčiau straipsnyje minimą ir visoms moterims begal artimą troškulį naujovėms.