Hipochondrija

Laukiu lėktuvo, vienintelė su 90-aisiais, miesto ligoninės operacinėse naudota kauke. 

Žiūriu į žmones besimėgaujančius gyvenimu, t.y. geriančius vandenį, kavą, valgančius šviežiai Pret suteptus sumuštinius ir viduje taip nyku, atrodo, kad jau sirgčiau ir virusu, ir salmonelioze. Nusprendžiu surizikuoti, užsisakau flat white. Personalas, kuris praleidžia oro uoste bent aštuonias valandas per dieną, žiūri į mane su gailesčiu, kaip į negalią turinį vaiką. 

Kavą išgeriu per dvi minutes, net nesimėgauju. Jaučiuosi, tarsi veiksmo filme – kiekviena sekundė – brangi.

Eilėje į lėktuvą, tėvynainiai žiūri su nepasitikėjimu, kaip į svetimą.