Ofisas

Neoficialūs darbo pietūs, Janusz gurkšteli alaus ir įjungia vadovo mode:

  • <…> niekada savo pavaldiniams tiesiogiai nepasakau, kur jie suklydo, numetu užuominą ir leidžiu jiems patiems išsiaiškinti, taip jie patys suriša galus ir pasimoko greičiau, nei tada, kai baksnoji snukeliu į šūdą.
  • Kur suklydau? – klausiu.
  • Nieko nesakysiu, – koketuoja.
  • Janusz, man tie subtilūs paflirtavimai elektroniniais laiškais nieko nereiškia, aš neskaitau bendros komunikacijos, – daužau boso širdį, o kartu ir vadovavimo metodus į šipulius.
  • Žinai, kur tavo problema, Marija? Tu bijai mąstyti už ribų/…
  • /… ir man patinka būti komforto zonoje, – baigiu jo mintį.
  • Būtent, turi būti drąsesnė.
  • Janusz, kaip tu manai, kodėl dirbu ofise? Jei nebijočiau, bent jau pažiūrėti, kas vyksta už komforto zonos sienų, manęs čia nebūtų nė kvapo.
  • Bitch, – nusivilia, o tada pradeda pasakoti, kaip prieš šešiolika metų pats atvyko į Londoną su didelėmis svajomis ir, kad jei nebūtų pridrėbęs kelnių dabar būtų mados dizaineris.