Gėda

Nors viešėdama tėviškėje išalkusi jaučiuosi retai, nes tris kartus per dieną karštais patiekalais mane vaišina mama, tačiau pasisėdėjimų baruose ir restoranuose niekad neatsisakau.

Viskas prasidėjo Putvinskio 48, lėta įžanga. Maisto laukėme apie dvi valandas, nors sausakimša tikrai nebuvo: septyni draugai ir aš. Per visą vakarą durų niekas nepravėrė net per klaidą.

Kol laukėme, spėju, kad nenumirtume iš bado, padavėja atnešė užkandžius su šonine, tiesiai iš šaldytuvo. Atnešė ir pradėjo vardinti, atseit nematom, ką valgom, ir dar sugebėjo vietoj banano pasakyti: pievagrybiai. Gal tikrino ar klausomės, ar išlavinta skonio paletė?

Maistas buvo – košė. Mačiau bandė išdėlioti kažką gražiai, bet namie pasistengus ir be kulinarinio išsilavinimo geriau pavyksta (realiai ir skaniau). Draugai sakė duos antrą šansą, Londone tokios sąvokos, kaip antras šansas nėra, susimovus sako: next!

Naujoje cool and trendy vietelėje Nuogas, prie Žilinsko galerijos – nevalgėm, bet iš tų, kurie valgė, girdėjau, kad siuntė atgal.

SIUNTĖ ATGAL.

Laiku nukeliaukime į vaikystę. Palikus bent kąsnį lėkštėj prie stalo kildavo didis triukšmas, nes: mes kiaulių neauginame!

Nesuvalgyti, kas duota – buvo gėda. Tą gėdą užsiauginau ir vis dar valgau viską, ką atneša, net ir tada, kai už tai moku.

Būčiau grąžinusi pietus pamėgtame Gyoza Bar, Vilniuje. Vėlgi sėdėjau viena ir valgydama iš šaldytuvo ištrauktas, dar dantis geliančias jūros kopūstų salotas klausiausi, kad tarp švenčių nėra biznio ir, kad reikalai pajudės nebent sausio pabaigoje, gal vasarį

O reikalai, nepaisant pošventinio štiliaus, visai neprastai kruta Sushi Masters, Kaune. Džiaugiuosi, kad mane ten, kaip emigrantę nusivedė ir skaniausiais sushi vaišino visionary vyninės ir restorano įkūrėjas. Planuoju apsilankyti dar ne kartą.

Alus skaniai gėrėsi bare Genys, labai casual ir not pretentious vieta, kur išsyk pasijutau, kaip namie. Panašiai ir prie Coffee In prisišliejusiame Godo, kur kiek pabodusi kavinė Kultūra atgyja kitame kūne.