Soy Linas

Nesu viena iš tų, kurie keliaudami susiranda draugų. Jei sąlygos leidžia nebendrauti – taip ir darau. Buvo, gal trys kartai, kai skrisdama su kažkuo pasikalbėjau ir tikrai ne savo iniciatyva. 

Stoviu Ryanair priority eilėj, kas yra visiška nesąmonė, bet nebeapsimoka kitaip, ir galvoju apie savo buvusius pakeleivius: prancūzą Euroline autobuse pakeliui iš Briuselio į Prancūziją, senį, kurį sutikau važiuodama į Stokholmą, neaiškų tipelį, kuris tikiu užsiima juodais reikalais tarp Londono ir Barselonos, raudonplaukį, su kuriuo laukėme maršrutkės, klausydamiesi Neringa FM, Lutono oro uoste šviečiant žiemos saulei… ir kažkaip duris praveria nuojauta, kad laukia dar vienas adventure. 

Adventure prisistatė vardu Linas. Pradėjo kalbėti dar neatsisėdęs, apsidžiaugė, kad tarp dviejų moterų:

  • … kaip pasisekė! 
  • Na, kaip, penkiasdešimt ant penkiasdešimt. 
  • Kodėl? – nebalvoniškai paklausė.
  • Dar nežinai ar pasisekė, visko gali būti. 

Dar nespėjus pakilti išsiaiškinom kiek kam metų, kas kiek brolių turi, kas kur pagyvenęs ir svarbiausia, kur gimė. 

O gimė Linas Jonavoje, ten pasirodo seniau buvo kino teatras, kuriame susirinkus bent trims žmonėms paleisdavo  juostą. Kiek supratau, tie trys pastovūs kino meno mylėtojai atvarydavo į Lietavą pagerti ir parūkyti. 

Dabar Jonavoje yra Kultūros rūmai, naujai atrenovuoti gyvenamieji namai ir vienas klubas.

  • Klubas baras, – patikslina.

Atsikando Anglijos, išbuvo septynis metus, išvažiavo, kai padūrė:

  • … ten šiaip, muštynės buvo, – leisdamas suprasti, kad ne didelis įvykis.

Pasipasakojo ir apie savo gyvenimo moterį, sakau gyvenimo, nes pasakojo taip, tarsi daugiau ir nebemylės:

  • Buvo daug tų moterų po to, bet nebemoku atsiverti, visos moterys kiaunės.

Prie takelio sėdėjusi mergina tik dar kartą apsidžiaugė neįsivėlusi į šį pokalbį. 

Nesutikau su Lino pasisakymu, bet ir nenuteisiau:

  • Dar neatsigavai, tai nepriimsiu asmeniškai, jaučiu geras žmogus esi, šviesi tavo siela.

Sakė skaito apie socialinę psichologiją, kolektyvinį mąstymą, mokosi ispanų kalbos, šiek tiek rozumie lenkiškai. 

  • Kraustysiesi į Ispaniją?
  • Į Los Andželą, – matosi, kad apsisprendęs.
  • O ten nekalba angliškai? – aš tai žinau, kad kalba, bet ar žino jis?
  • Meksikiečių daug, su jais reikės susišnekėti, – labai rimtai dėsto, o tada parodo, ką jau išmokęs, – Soy Linas, soy buena trabajadora. Aš esu Linas, aš esu geras darbininkas. 

Juokiuosi iš Don Linas career aspirations, tačiau suprantu ir tai, kad nebaigus dvylikos klasių ir be dokumentų, legaliai Linas galėtų tris mėnesius plauti tualetus. 

  • Gali gauti už $20 vairuotojo teises ir dirbti delivery guy
  • Gal ir neblogas nickname’as dealer’iui,
  • Papasakok, ką nors apie save, – skatina. 
  • Ai, tingiu, – išsisukinėju, slėpdama Mac’ą ir atmestinai vartydama rankose išmanųjį, atseit: senas trantas
  • Net nepajutau, kaip valanda praėjo, labai faina pašnekėti, neturiu draugų/… 
  • /… nes jie visi kalėjime? – juokiuosi ir galvoju, kad jis veikiausiai psichopatas ir dabar tik gražiai šneka, bet, kai išeisim iš oro uosto, atsiimsiu už visus savo bajerius
  • Žinai, mane ne kartą norėjo pasodinti/…
  • /… aš net neabejoju. Jaučiu, nusileidus pareigūnai jau lauks tamstos apačioj. 
  • Duok paskaityti, kokį rašinį, – koketuoja akimis, tarsi būčiau penkiolikmetė. 
  • Parodyk piešinius, – nes pasakoja, kad laisvalaikiu treniruojasi ir piešia, dar daro tatuiruotes, pakolkas ant kiaulės odos. 
  • Tai klausyk, susirašykim, pasivaikščiotume draugiškai prie Kauno Marių/…
  • Ahaaha, – sakau jau spausdindama šito įrašo pradžią, o tada sarkastiškai užbaigiu, – pasivaikščiotume

Mintyse prisimindama visus straipsnius apie be žinios dingusius žmones. 

Lėktuvui nusileidus ir kabinoje užsidegus šviesoms pamatau į mus spoksančius  bendrakeleivius.

Kai kurie atsisuka stovint ir pasų kontrolės eilėje.