Spragtukas

Įlėkei į repeticijų salę pavėlavusi dvidešimt minučių. Arogantiškesnė bei aikštingesnė už visas operos primadonas kartu sudėjus.

  • Atsiprašau! – garsiai sušukai nutraukdama Habanera arią.

Kamerinėje salėje įsivyravo tyla. Dirigento rankos sustingo pakibusios ore. Įtempus ausis galėjai išgirsti krintant Carmen plauką.

  • Spragtuko repeticija antrame aukšte, – bass-baritonu išdainavo vienas iš solistų.

Net rausvas ružas skruostams paryškinti nepaslėpė perbalusio veido, stovėjai suakmenėjusi šlapiais nuo prakaito delnais, mirtinoje tyloje, o mintyse angelų balsai paėmę aukštą natą tęsė žodį šūūūūūūūūūūūū… das!

  • Atsiprašau, – dar kartą atsiprašei, šį sykį nuolankiai, tyliai, atatupsta traukdamasi nuo durų.

Apsiverkei. Užsidarei rūkomajame ir garsiai kūkčiodama rūkei Camel.

  • Kas jums nutiko?
  • Nie-e-e-k-o.
  • Nieko?
  • Nie-e-e-k-o, – patikslinai.
  • Supratau, – spragtelėdamas žiebtuvėliu prisipažino Spragtukas.

Tūpėjai šnarpščiodama nosimi, kol snarglys nutįso ant lakuotų Spragtuko batų.

  • A-a-aššš…
  • Nieko tokio.

Taip praverkei apie valandą. Prieš liaudamasi, jau nebežinojai, dėl ko pradėjai.

Kai pamėlusiais nuo šalčio pirštais pamėginai praverti rūkomojo duris supratai, kad elektroninį raktą palikai ant parfumerinio staliuko.

  • Kurva! – nevalingai išsprūdo beldžiant į duris.

Cigaretės baigėsi. Pakėlei nuo žemės mažiausiai sutrintą nuorūką: tai štai, kaip atrodo gyvenimo bedugnė? – pagalvojai ir vėl pravirkai.

Spragtelėjus žiebtuvėliu, rūkomojo durys prasivėrė. Tarpduryje stovėjo Spragtukas, kurio sceniniai batai vis dar buvo išterlioti snargliais.

  • Vis dar čia?
  • Prie-ie- kaiš- taujat, Spragtuk?
  • Generalinę prarūkei…
  • Ką pad- darysi, visi darome klai- ai-das, – šniurkštelėjai nosimi, – gyvenimas nebuvo į-tei- ei-ktas sykiu su instrukcija.
  • Išgertum su manim vyno?
  • Ar- r-batos su me-e-dum ir citrina, po-o-rą paracetamolio ir į lo-o-ovą, – drebėdama iš šalčio išdėstei laimingo gyvenimo receptą.

Spragtuko rankos nejučia nusviro. Pasijutai ne tik pakirsta šalnos, bet ir nei iš šio, nei iš to prasikaltusi.

  • Ge-e-rai.
  • Gerai?
  • Ge-e-rai.

Smalsiai apžiūrinėji prašmatnų Spragtuko butą Gedimino prospekte. Kilnoji apdovanojimus, prisimerkusi analizuoji baltai juodas nuotraukas, krapštai nosį skaitydama svečių knygą…

  • Svečių knyga, rimtai? – pusbalsiu, tarsi bažnyčioje paklausi.
  • Operhauzas – ne dramtetris, – Spragtukas dramatiškai ištiesia dešinę ranką.

Stovi nesuprasdama, ką daryti… vaidinti ar koketuoti, tada svarstydama ar vaidinti ir koketuoti nėra vienas ir tas pats žodis pradedi nevalingai krapštyti galvą, po to nusižiovauji (jau nieko nebegalvodama), o Spragtukas bejėgiškai sukniumba ant sofos.

  • Taip ir pamaniau…
  • Kas?
  • Vedusi.
  • Aš?!
  • Susižadėjusi?
  • Aš?!
  • Įsipareigojusi?

Atviruose santykiuose. Ką apskritai reiškia sąvoka atviri santykiai?!

  • Spragtuk, jūs galit paaiškinti, kas yra open relationship? Na, tipo? Ir su keliais tada žmonėmis gali juose būti? Ar yra tas vienas su kuriuo visgi ne tik dulkiniesi, bet ir kavos išgeri ar esi su visais vienodai? O jei tas antras (ar trečias?) užsimano santykius uždaryti?
  • Vyno?
  • Vyno.
  • Atviri santykiai? Na, tai gal, kad visi į juos gali žiūrėti? Iš vidaus panagrinėti, patikrinti vieną, kitą santykių dalyvį… – pildamas vyną visai ne į temą filosofuoja Spragtukas.
  • Tai, jei esu atviruose santykiuose, tai jūs, galit panagrinėti mane iš vidaus?
  • Teoriškai taip.
  • O praktiškai?
  • O praktiškai? – koketuoja.

Stovit su Spragtuku jo šimto kvadratinių kilometrų apartamentuose su raudono vyno taurėm, kurioms gyvenime neužsidirbsi ir mąstot apie praktiką.

Neištvėrusi siurbteli vyno.

  • Siurbt
  • Vytautai, gal galim paieškoti sąvokos apibrėžimo internete? Kas visgi yra tie open relationship, tada žinosiu, kaip elgtis, – dalykiškai išdėstai, kol judu su Spragtuku žingsniuojat jo namų bibliotekos link.
  • An open relationship is <…> – atsivertęs Wikipedia perskaito laužyta anglų kalba ir atsisuka klausiamu žvilgsniu, maždaug: tai ar jau galim?
  • Galim, ką? – perskaičiusi jo mintis sutrikusi paklausi.
  • Eikite pas savo vyrą, – atimdamas taurę iš rankų pataria Vytautas, – Prisiglauskite, pasakykite, kad mylite. Galų gale nupirkite kokį mažmožį, parodykite dėmesį, visi mes to norim, bet slepiam. O jei, visgi judviem nepasiseks, užsukite pas mane… dar turiu bent kelis butelius prancūziško sausvynio.