Tėvynė Lietuva

Virtuvėje pridususi šviesa, aplink pridėliota žvakių, orkaitėje kepa višta, garų surinktuvas, regis, pučia šiltą orą, langas aprasojęs; negana to jis atsuka karšto vandens čiaupą ir kažkur dingsta palikdamas pūti virtuvėje…

Sėdi prie baro, tarsi tropikuose, užsidengusi veidą nuo drėgmės išbrinkusiomis rankomis ir tave apima nepakeliamas liūdesys.

  • Dar šešios septynios minutės ir bus paruošta, – pasakoja čirškindamas brokolius keptuvėje.
  • Dūstu, kaip giliai tėvynei Lietuvai į šikną esu sulindusi.
  • Vėl tu savo… Galim bent kartą pavakarieniauti nepadiskutavę apie šalies socialinę, ekonominę, politinę ar kultūrinę padėtį?
  • Kokia dar padėtis? Apie ką čia bešnekėti? Visiška šikna, – pabrėži paskutinius žodžius, nes tau patinka jų skambesys ir išskiemenuoji, kad būtų dar aiškiau, – vi-siš-ka šik-na/…
  • /… nėra gi taip blogai, – pjaustydamas pomidorus aiškina, – gali paplėšyti salotų?
  • Mhm, – neentuziastingai pritari salotų plėšymui, – blogai yra ir aš turiu užnugarį.
  • Ak, taip? – koketuoja, nes turbūt nori nusukti pokalbį miegamojo link.
  • Nu, taip, – kapoji, kaip ūkininkas malkas, – vakar susitikau tokį pažįstamą, mudu su juo niekad nesikalbame, tik pasilabiname: susilinksime galvomis ar tai susimojuojame, kartais susimirksime, bet rečiau, nes kai mirksiu dažniausiai užmerkiu abi akis, tai nežinau ar tai skaitosi…
  • Pamečiau mintį, – prisipažįsta atimdamas dar nepradėtą plėšyti salotų gūžę, – vyno?
  • Vyno, – linkteli, – taigi, vakar mes pagaliau pasikalbėjome, nes abu nemokėjome už koncerto bilietus, tad nesijautėm įsipareigoję klausytis/…
  • /… nesijautėte įsipareigoję klausytis? – užsigauna, nes taip pat prijaučia muzikai ir kartais pabarškina gitara kokiuose snobiškuose draugų vakarėliuose.
  • Turėjau kur kas svarbesnių reikalų, nei linksmintis.
  • Na na…
  • Kalbėjomės apie tėvynę/…
  • …/ kaip jautru, kaip patriotiška, – juokiasi, nes turi vienu diplomu daugiau ir yra keliais metais vyresnis, todėl leidžia sau atvirai šaipytis, nes galvoja, kad nieko nesupranti.
  • Galvoji, kad nieko nesuprantu?
  • Istorija, kurią pasakoji, turi pabaigą?
  • Taigi, tas pažįstamas, vienintelis iš sugrįžusių, kuris atrodė patenkintas būtimi Lietuvoje sako: žinai, niekam to nesakiau, bet Lietuvoje blogai. Nėra labai blogai, bet yra blogai. Ir žinai ką?
  • Ką?
  • Ir greitu metu nepagerės.
  • Jis tyli, nes jam patinka gyventi Lietuvoje, nes jis geriau nematęs, turi darbą, turi pažįstamų seime, tėvas mafijozas, o motina dirba televizijoje.
  • Ką manai apie oralinį seksą? – pasidomi.
  • Gali praverti langą? – trindama sudrėkusius delnus į šlaunis paprašai.
  • Galvoju ar padaryti padažą salotoms, ar užteks alyvuogių aliejaus? – išsisukinėja, nujaučia, kad galvoje nedrąsiai nusirenginėji.
  • Ė, kodėl tavo motina neprakiša manęs į teliką? – kali jam į praskiepą savo devyniasdešimt devintųjų kiemo slengu, kad nustotų žiūrėti, kaip į moterį, – bičeli, atsakyk, yo.
  • Parūkom? – nepasimeta.

Rūkote tyloje ir į galvą neva klupdamos nuo negalėjimo paršliaužia mintys apie motiną tėvynę.

  • Kur dėsiuosi? Net karalienė nebenori anei baudžiauninkų lietuvių, anei jų brolių lenkų, sakė, kad patys nuo šiol susitvarkys – fabrikuose nebėra vietos.
  • Nerasi, šiame gyvenime ramybės, blaškysis siela pažadėto kelio nerasdama… – nejautriai šaiposi iš likimo, – susitaikyk su dalia, pasakyk sau kartą ir visiems laikams: kur gimiau, ten ir numirsiu. Sakyk!
  • Kur gimiau… bet tai žinai, jei jau ruošiuosi čia mirti turbūt turėčiau pradėti rūpintis vietele kapuose, jei ryt pradėčiau ligi senatvės būčiau išlaižiusi pakankamai užpakalių, kad gaučiau padorią vietą ir ne ką prastesnį karstelį.
  • Kalbant apie laižymą…
  • Tu į nieką nežiūri rimtai, – pasipiktini.
  • O tu žiūri per rimtai, gyvenk ir tiek, – nusišypso ir jo skruostuose atsiranda žaismingos duobutės.

Per pravira langą pūsteli rudeniškas spalio vėjas, pakvimpa pūvančiais lapais, jis pagarsina Lights Out, Words Gone* ir išlaižo visas tavo problemas.

*   Bombay Bicycle Club „Lights Out, Words Gone“ iš albumo „A Different Kind of Fix” (2011)