Mindaugas

Kalendorinis ruduo džiazo ritmu parklupdė ant kilimo. Keturias dienas nekėlei kojos iš namų, gulėjai ant grindinio klausydamasi Erroll Garner plokštelių. Penktą dieną nuėjai patikrinti pašto ir sutikai jį.

Jis iš trečios laiptinės dvidešimt devinto buto. Prenumeruoja Intelligent Life.

  • Susitiksime čia po savaitės? – nei iš šio, nei iš to paklausi.

Jis kaip ir pridera sveiko proto piliečiui sutrinka. Žvelgia čia į tave, čia vėl į žurnalą, į tave… Tyli.

  • Gyvenu gretimoje laiptinėje. Niekad tamstos nemačiau.

Velnias žino iš kur pas tave staiga tiek nenumaldomo noro pasišnekėti. Gal tai ženklas, jog pats laikas susirasti apmokamą darbą. Liautis ištisas paras klausytis muzikos ir integruotis į (ką daugelis pavadintų) normalų gyvenimą. Visgi jau trečias mėnuo gyveni čia, Lietuvoje. Pats laikas nustoti įsivaizdavus, kad atvykai tik laikinai, kad esi kaži kuo geresnė už kitus, kad visa aplinkui per prasta ir… susitaikyti.

  • Mindaugas, – jis ištiesia ranką.
  • Marija, – prisipažįsti.
  • Malonu, – choru pasimaloninate.

Mindaugas stovi tyloje, nepatogiai glamžydamas celofane suvyniotą dar nekaltą Intelligent Life. Tavo drąsa irgi pasislėpė tuščioje pašto dėžutėje.

  • Marija, tikiuosi jus dar kartą sutikti.

Vis dar negali priprasti prie to atstumoJūs vis dar skamba per daug pompastiškai. Lietuvoje visi labai svarbūs.

  • Susitiksite, Mindaugai, – koketiškai tarstelėji akivaizdžiai išdrąsėjusi.

Mindaugas linkteli galva ir tvirtu žingsniu nueina trečiosios laiptinės link. Stabteli, tarsi dar norėdamas atsisukti, tačiau matai jį iš švarko kišenės išsitraukiant mobilų telefoną.

Koks vyras… – atsidūsti. Pasuki raktą pavargusioje pašto dėžutės spynoje ir dar minutėlę palūkuriavusi patrauki namų link.

Likusias dienas netyčiomis vis žvilgteri per langą vildamasi išvysti Mindaugą. Mindaugas primena visus buvusiuosius ir kažkiek tave pačią.

Dūsauji voliodamasi ant kilimo, aplaižai savo pačios pirštus ir slysti žemyn, kai…

Skambutis į duris.

Nejudi. Bijai. Per televizorių daugiau nieko kito nerodo, kaip išprievartavimus ir žmogžudystes. Nieko nelauki. Visi tave pamiršo, nes neturi darbo. Vadinasi nesi naudingas kontaktas ir niekam tavęs nebereikia. Nuo kalbų, kad neturi planų, o tik svajones niekam nebestovi. Niekas nebetiki svajonėmis. Net vaikai, vaikai dabar auginami darbui.

Skambutis netyla.

Pakyli nuo grindų ir prisliūkini prie durų akutės.

Mindaugas.

Pats susirado.

Gal ir jis neturi darbo?

Praveri duris.

  • Marija, viliuosi nesutrukdžiau.
  • Mindaugai, kam tie formalumai?

Tyla. Mindaugas nesuprato, kad tai buvo klausimas reikalaujantis atsakymo.

  • Užeisite? – maivaisi pati savo galvoje, nes daugiau nėra prieš ką.
  • Ne. Skubu. Matote, turiu kelioms dienoms išvykti į komandiruotę. Norėjau jūsų paprašyti milžiniškos paslaugos…

Tuoj susivemsi nuo to perdėto mandagumo. Kokios paslaugos? Kodėl jis tiek vynioja į vatą? Vynioja vynioja vynioja… nejučiomis nusižiovauji.

  • … gal galėtumėte kelias dienas prižiūrėti mano katę?
  • Alergiška aš, – mechaniškai atšauni nors nė velnio nesi alergiška.
  • Kaip apmaudu.
  • Išties, – pabandai suvaidinti nuoširdžiai sujaudintą kito nelaimės, bet per kelis mėnesius dyko buvimo praradai net savybę vaidinti, – Mindaugai, labai norėčiau jums pagelbėti, tačiau į galvą nešauna nė vienas vardas…

Juozas, Antanas, Aloyzas ir Martynas, Stefa iš penkto aukšto, nemačiau jos perkant maisto, jos maisto prekių vežimėlyje visad tik Whiskas.

  • Apmaudu, – atsidūsta Mindaugas, beveik taip pat giliai, kaip prieš kelias minutes ant kilimo dūsavai tu.

Mindaugas stovi laiptinėje ir niekur nesitraukia. Mąsto. Įtemptai.

Pradedi nekantraudama trypčioti. Svarstai ar Mindaugas pastebės, jei palengva jam prieš nosį užversi duris.

  • Marija, – prieš užsklendžiant duris kreipiasi Mindaugas.
  • Taip, Mindaugai, – jau grubokai paskatini.
  • Gal galėčiau jus kada pavaišinti šampanu?

Šam-pa-nu. Kodėl? Kraujuodama viduje klausi savęs. Tai jau šeštas kartas per kelis mėnesius. Nejau peroksidinės blondinės taip puikiai išauklėjo Lietuvos vyrus? Klasė. Šam-pa-nas. O iš tiesų, tai jie visi užsakinėja tik baltą putojantį vyną… mano apatinės kelnaitės kainuoja brangiau už dėžę to birzgalo.

  • Mindaugai, jūs atėmėte iš manęs dešimt gyvenimo minučių, kurias galėjau skirti masturbacijai. Ir man labai gaila, kad jums teks išvykti ir palikti katę dvėsti.

Dar lukteri kelias sekundes. Lukteri dar kelias… ir dar kelias. Stovit abu tyloje. Tyla pradeda slėgti. Spaudžia prie žemės, tarsi slėgis prieš pasikeičiant orui. Stebi Mindaugą. Mindaugas stebi tave. Darosi nejauku. Uždarytum duris, tačiau jau per vėlu. Pradedi gailėtis paskutiniųjų žodžių.

  • Mindaugai, gal neatsisakytumėte kartu pagulėti ant kilimo klausantis plokštelių?