Poetas, Prozininkė ir Vytautas

Parklupdo ant kelių, pats atsiklaupia priešas ir liepia kartoti:

  • Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie Tavo šventas vardas <..> dabar ir visados ir per amžius. Amen.
  • Amen.
  • Dabar prisiek, kad būsi su manimi per amžius, – poetiškai prabyla vis dar klūpėdamas ant kelių.
  • Romai, niekaip.
  • Nesupratau?
  • Negaliu gi. Nežinau, kuriame mieste gyvensiu po mėnesio. Net nenutuokiu, kurioje šalyje, o liepi prižadėti, kad būsim kartu per amžius, – paleidžiu rankas ir sunkiai pakylu nuo grindų, nes beklūpint užtirpo abi kojos, – Romai, tu – poetas, tavo kalba – alegorijos, judesiai – plastiški, meilė – suromantizuota, gyvenimas – baltos eilės/…
  • …/arbatos gersi? – nutraukia į virdulį pildamas šaltą vandenį.
  • Negersiu, laikas namo, nes jei gersiu, tai pasiliksiu dar bent porai valandų, tada tikrai sutems ir bijosiu grįžti, surasiu priežastį likti ilgėliau, nevarysi namo, pasiūlysi taurę vyno, neatsisakysiu, išgersime visą butelį, tada sakysiu: dabar jau tikrai laikas, gal palydėsi?
  • Palydėsiu – atsakysiu ir mudu apsvaigę pakilsime nuo stalo, sukikensi pagalvojusi, kad žinojai, jog taip atsitiks. Pradėsiu juoktis balsu, užsimerkęs, net atlošęs galvą iš malonumo, pažvelgsi į mane surimtėjusi, sakysi/…
  • …/Kas yra? – tęsiu, tarsi viskas vyktų esamuoju laiku ir mudu jau būtume apgirtę.
  • Nieko, surimtėsiu ir aš, tyloje paduosiu paltą ir mudu pamiršę išjungti šviesas virtuvėje išeisime į naktį.
  • Susigūšiu nuo šalčio, tai pastebėjęs mechaniškai nutęsi: šalta… susikabinsime ir greitu žingsneliu, nežymiai palinkę į priekį eisim prieš vėją, tyloje.
  • Pakeliui prisiminsiu, kad Domininkonų gatvėje, netoli šventosios Dvasios bažnyčios gyvena Vytautas, kurio svetainėje sukasi disko kamuolys, groja Queen‘ai ir kuris visada turi, kuo pavaišinti, – nežymiai linksi galva, tarsi išties svarstydamas užsukti.
  • Bet mudu neužsuksime pas Vytautą, nes jo nebus namie.
  • Kodėl jo turėtų nebūti namie?
  • Gal todėl, kad jis Paradise klube? Geria kokteilius sukūrinėję vonioje ir net neitų parūkyti su tavim/…
  • /…kodėl? – įsižeidžia.
  • O tu eitum parūkyti į kiemą, jei aplink vaikščiotų pusnuogės deivės ir, retsykiais, praeidamos pro šalį, tarsi netyčia, užkliudytų silikoniniais papais?
  • Taip ir pamaniau, – atsidūstu, – taigi mes stovime Domininkonų gatvėje, prie namo, kuriame gyvena Vytautas, durų ir aš sakau: jo turbūt nėra namie.
  • Romas nebetęsia istorijos, išjungia virdulį ir atsiprašęs dingsta į tamsą. Grįžta po valandėlės prie ausies priglaudęs mobilųjį telefoną.
  • Kur, blet, įlindęs, kad nekeli? Supratau, šikti – reikalas rimtas. Kur tuštinaisi, namie? O tai svečiuose irgi gi galima, kai reikalas prispiria etiketas – mažiausia, apie ką galvoju, – o tada jis prapliumpa juoku, kažkodėl šūdai labai juokingas reikalas tėvynėje, teko išgirsti net kelis anekdotus šūdų tema, – Gerai, baigiam, klausyk, už dešimties minučių užsuksim. Kokių pyragų? Ne, nekepiau…

Padeda mobilųjį telefoną ant stalo. Žvelgia į mane mąsliu žvilgsniu.

  • Kokie dar pyragai? – neištveriu.
  • Vytautui parūpo ar kartais nekepiau pyragų savaitgalį, sakiau, kad ne.
  • O kada nors kepei?
  • Ne. Vytautas namie – tu klydai. Renkis, lydėsiu namo ir mes visgi užsuksime pas Vytautą.

Lipdami laiptais į Vytauto butą pakeliui sutinkame iš jo apartamentų išėjusią prostitutę. Romas linkteli moteriai, palipa kelis laiptelius, stabteli, atsigręžia ir šūkteli pavymui:

  • Birute, nepasiliksi?

Birutė neatsisuka, tik pagreitina žingsnį ir užtrenkia laiptinės duris. Romas visas prostitutes vadina birutėmis, dėl rimo.

  • Girdėjai, kada apie Levą Trockį? – kreipiasi į mane įsikibęs į turėklą.
  • Girdėjau.
  • Retsykiais primeni man jį.
  • Išvaizda?
  • Paliesk mane, – paprašo.
  • Kurią vietą?

O tada juokiamės, kol nepradeda loti šunys gretimuose butuose, vienas pradaro duris ir iškišęs snukį sukaukia:

  • Pašli, blet, atsiuda, a to ja miliciju vizavu. Sūki...

Romas stveria už rankos ir tempte užtempia iki Vytauto durų. Stovim giliai alsuodami, žiūrim vienas į kitą sutrikę.

  • Išsigandai? – iškvepiu.
  • Kas, aš? – pasitikslina parodydamas, kad šiek tiek siustelėjo į kelnes, – Belsk.
  • Pats ir belsk.

Romas pabeldžia tris kartus ir laukdamas atsako įdėmiai žiūri į mane, tada suima mano smakrą, pasuka veidą profiliu, atsuka į save, pabučiuoja į lūpas ir patylėjęs pareiškia:

  • O, gal ir nepanaši į Trockį?

Sėdime Vytauto svetainėje ant tamsiai rudos odinės sofos, kurią prieš kelias minutes atidžiai apžiūrėjau tikrindama ar nėra sėklos pėdsakų.

  • Ką senmergė? – sukdamas suktinę pasiteirauja Vytautas.
  • Įsimylėjusi ligi ausų, – atsako Romas, – beveik nebevalgau, rašau daug ir kartais pagaunu save rymantį, svajingai žvelgiantį į tolį/…
  • …/blet blet blet blet blet kurva blet, – užsiveda Vytautas, – pamiršau klecko gimtadienį.
  • Kas yra kleckas? – kyšteliu nosį ne į savo reikalus.
  • Vytauto dukra, – atsako Romas ir dingsta virtuvėje, – Vytautai, papasakok rašytojai apie klecko motiną.
  • Stoviu prasegtu klynu prie Neringos viešbučio, rūkau, – pradeda Vytautas atsilošdamas krėsle su smilkstančia suktine, – jau net neberūkau, tiesiog stoviu pasirėmęs su cigarete tarp pirštų. Prieina jauna mergina. Žvilgteriu ir nunarinu galvą, nes nebenulaikau. Galvoju: papisčiau, bet ne dabar. Ji klausia: pridegti? Pažiūriu į cigaretę – užgesusi. Pastoviu, patyliu, pakeliu galvą susikaupęs ir iškošiu: tai pridek, blet, kad taip nori. Neprisimenu, taip šnekėjęs, ji vėliau papasakojo. Net ne man pasakojo, tėvams, vakarienės metu, kai jau nusivedžiau aštuntame mėnesyje pristatyti ir šaibų paprašyti už komunalkes. Trys mėnesiai buvo nemokėta, šildymą atjungė/…
  • …/ pasakok toliau, – paskatina Romas perimdamas suktinę.
  • Tai va, stovi ji priešais ir sako: bet neturiu su kuo. Patylėjau ir pradėjau žvengti balsu, juokiausi, kol neišlaikiau pusiausvyros  ir sudribau jai po kojomis. Sėdžiu ant šlapio šaligatvio žopą susitrenkęs, sakau: tai ką siūlai? Tai tą naktį mes nesidulkinom, pasidulkinom kitą dieną apie pietus. Ji atėjo į lovą vilkėdama iš padivalkės pirkta vaikiška pižama su Snoopy‘io chare ant papų ir aš nesusilaikiau. Kleckui gimus susitvarkiau gyvenimą, pradėjau dirbt reklamos agentūroj ir supratau, kad klecko motina visiška sterva.

Romas pakyla nuo sofos ir pagarsinęs grotuvą uždainuoja With or without you.*

  • Palikau ją, bet kleckutį myliu, – tęsia Vytautas, o aš žiūriu į užsimerkusį Romą ir galvoju, kokie visgi tie vyrai, – Brangus man kleckutis, mano oda ir mano kraujas. Reiks savaitgalį pasiimti pas save, į muziejų nuvesti, į kiną, į McDonalds‘ą, ką dar penkiamečiai mėgsta?
  • Manęs klausi? – susisupu į pledą.
  • Šalta?
  • Romai, panelei – šalta.
  • Vytautas pasako, kad tau šalta ir aš atsimerkiu, tačiau nenustoju dainavęs.
  • Žiūriu sutrikusi ir galvoju, ar tai tas momentas, kai pagaliau prisipažinsi meilėje? – suskiedžiu apie meilę, nes taip nieks nebesako, – Ar visgi žiūri prisimindamas buvusią ir vistas šis spektaklis – nieko nereiškia.
  • O, kol judu čia deklamuojat – vakaro pažiba eina nusimyžt, – išeidamas iš kambario paantrina Vytautas.

Romas pradeda juoktis.

  • Baik gi! Niekada nebaigi istorijos! – neva užpykstu.
  • Pas tave – istorijos, pas mane – eilės, be pradžios ir be pabaigos.

Kaip tyčia užgroja Cardigans Lovefool.** Romas ištiesia ranką kviesdamas šokiui. Neatsisakau.

Raiškos forma – nebesvarbi.

Sukamės sykiu su disko kamuoliu kybančiu virš galvų, Romo pilvas gurgia.

  • Norėdamas užmaskuoti gurgiantį pilvą, tarsi tarp kita ko paklausiu: kur Vytautas? Tu nieko neatsakai tik nežymiai trukteli pečiais ir padedi savo trockišką galvelę man ant peties. Vytautai! šūkteliu, kad net krūpteli.
  • Uždengiu burną ir liepiu nerėkti: Vytautas pasikorė.
  • Kodėl Vytautas turėtų pasikarti? – surimtėji.
  • Kas žino, dėl ko žmonės kariasi?
  • Ką praleidau? – į kambarį sugrįžta Vytautas.
  • Rašytoja, ką tik tave pakorė, – išskundžia Romas.
  • Tai game over‘is tada, – krisdamas į krėslą konstatuoja Vytautas, – pažiūrim Breakfast at Tiffany‘s***? Kažkokia slogi nuotaika apėmė.
  • Pažiūrim, – pritariamai linkteliu, nes pačiai pasidaro neapsakomai vieniša.

* U2 „With or Without You“ iš albumo „The Joshua Tree“ (1987)

** The Cardingans „Lovefool“ is albumo „First band on the moon“ (1996)

*** Blake Edwards filmas „Breakfast at Tiffany‘s“ (1961)