Kaip vaikai

  • Kaip dėsningumo tyrimas? – teiraujasi.

Prieš kelias savaites užsiminiau, kad planuoju skirti daugiau dėmesio savo elgsenai ir registruoti, kur nuveda vieni ar kiti poelgiai. Vėliau, užfiksuosiu pasikartojantį modelį ir keisiu elgesį, dėsčiau užsidegusi, – taip modifikuodama įvykių eigą.

  • Geriau būčiau nepradėjusi, – prisipažįstu, – nes toks jausmas, kad esu labai ne apie tai, apie ką turėčiau. Gal laikas pakeisti aplinką? Nesuprantu, kaip viskas gali būti gerai, bet tuo pačiu – blogai.
  • Būdas toks? O aplinkos keitimas reiškia dar vieną emigraciją?

Dar vieną emigraciją? Emigruoti, imigruoti, migruoti, re-emigruoti, re-imigruoti? Jei Europa siekia būti, kaip Jungtinės Valstijos – nedaloma viena, ar pasivažinėjimai po sąjungai priklausančias šalis iš tiesų yra emigracija? Ir kokį laiko periodą apibrėžia žodžių junginys nuolatiniam gyvenimui? O jei persikėlei, pagyvenai ir apsigalvojai?  Tai reiškia, kad grįši į tėviškę, kaip re-emigrantas? Ir kaip Ji tave tokį priims? Kokie bus judviejų santykiai? Visgi prabėgo šiek tiek laiko, veikiausiai jausitės susvetimėję. Ar ilgainiui viskas bus taip, kaip buvę? Ar visgi visados liksi tas, kuris pabėgo?

  • Kaip pati? – nukreipiu kalbą, nes emigracija turėtų būti įtraukta į nepatogių temų sąrašą, kaip antai religija, politika ir seksas.
  • Vakar susitikom su keliais draugais jau klasika tapusiam –  vienam alaus. Namo grįžau septintą ryto.
  • O aš vakar po trijų Blue Moon užmigau su šlepetėm, net neužgesinusi stalinės lempos. Prabudau trečią, jau pamiegojusi, nusiprausiau veidą, atrašiau kelis elektroninius laiškus ir vėl užmigau.
  • Silpnokai, – pastebi. – Kaip ispanas?
  • Ispano organiškumas, mane verčia daryti dalykus, kurių dar nedariau nė su vienu vyru, – kaip visada perdedu, – Tačiau idilę temdo nuojauta, kad jis visgi turi moterį. Gal dėl to viskas dabar ir painiojasi, gal dėl to jaučiuosi nesava? Galėčiau susitaikyti su daugiskaita, bet vienaskaita konkurencijos atžvilgiu mane trikdo. Tai tas pats, kas miegoti su vedusiu vyru: tarsi ne tik pakiši kiaulę, bet ir išniekini šventą sąjungą. Plius, vis dar  esu gerokai įsižiūrėjusi į Rožę. Jis – vyras iš mano vaikystės fantazijų apie namelį ant Baltijos kranto, du vaikus, šunį ir šviežiai spaustas apelsinų sultis. Todėl ir afera su ispanu, tarsi išdavystė. Gal dar neišlaukėm savo momento? Kažkaip atrodo, kad Rožė niekur nedings, o aš dar turiu paaugti, tačiau nesinori paklysti ir vėliau neberasti kelio…
  • Kitos moters menamas buvimas. Dabar iš tikrųjų visi turi, kažką on the side, kaip pasakytų anglai.  Šneki su kuo nors bare ir nevalingai ieškai tos, vestuvinio žiedo nuospaudos. Tikrai, we’re not the sad ones in this story, – nuramina.
  • Viskas turėtų būti daug paprasčiau: valgai, kada nori; miegi, kada nori; dulkiniesi, kada nori.
  • O dabar kitaip? – sutrinka, regis, būtis paremta instinktais naujiena – man vienai.
  • Dabar valgau, kada pertrauka; miegu, kada turiu laiko; dulkinuosi savaitgaliais, kartais ketvirtadieniais, kai abu jaučiamės spontaniški, – prisidegu cigaretę, – Ar taip tik atrodo, ar užtenka kelių savaičių nine to five darbo ir viskas pradeda atrodyti, kaip vienas nesibaigiantis deja vu?
  • Priklauso nuo darbo/…
  • /… ir nuo požiūrio, – tyliai papildau.
  • Taip jau yra, visi dirba/…
  • /… kol užsitarnauja poilsį ir tada supranta, kad ilsėtis nebėra jėgų, – cituoju tėvą, jis anądien taip pat bandė mane paguosti, tačiau abiem pasidarė tik slogiau, – Manau, apšviesti yra tie, kurie nesivelia į socialines peripetijas. Jie randa laimę pažinime.
  • Kaip vaikai?
  • Kaip vaikai.