Izoliuota meilė

Nesimatėme ilgus mėnesius.

Niekaip negalėjau Tavęs pasiekti.

Net mintys, regis, pasitraukė į saviizoliaciją.

Žvelgiau į tuščius lapus užrašų knygutėje, per prievartą bandydama  suguldyti žodžius ant balto lapo, tačiau plunksna traukėsi nuo paviršiaus atatupsta, tarsi išvydusi vaiduoklį.

Nejau viskas baigėsi, net neprasidėjus?

Jokių dramatiškų išsiskyrimų, surūkytų cigarečių peleninėje, lengvai rūkstančio dūmo, tuščių butelių vyno, kurių nerūšiavau, nes viskas prarado prasmę.  

Jei gyvensiu be Tavęs, pasaulis gali prasmigti skardžiai su paskutiniu mano atodūsiu.

Niekas nebetiki į tokią meilę.