Socialiniai Žaidimai

…šokių aikštelės viduryje stoviu su buteliuku Tuborg rankose, žiūriu į aplink besirangančius moterų kūnus, susitingusius laike vyrus ir negaliu suprasti: kokia viso to prasmė? Vis dažniau pagaunu save trokštančią nagais prasiplėšti pilvą, išsitraukti vidurius ir pasismaugti su savo pačios žarnomis, kad tik nereiktų dar kartelį pakliūti į low-budget-mockumentary primenančias situacijas. Tiesiog nemoki bendrauti, - kerta… Continue reading Socialiniai Žaidimai

Tėvynė Lietuva

Virtuvėje pridususi šviesa, aplink pridėliota žvakių, orkaitėje kepa višta, garų surinktuvas, regis, pučia šiltą orą, langas aprasojęs; negana to jis atsuka karšto vandens čiaupą ir kažkur dingsta palikdamas pūti virtuvėje… Sėdi prie baro, tarsi tropikuose, užsidengusi veidą nuo drėgmės išbrinkusiomis rankomis ir tave apima nepakeliamas liūdesys. Dar šešios septynios minutės ir bus paruošta, - pasakoja čirškindamas brokolius keptuvėje.Dūstu,… Continue reading Tėvynė Lietuva

HAMLET’AS VS OPHELIA

Pusvalandį sėdime ant lieptelio nuleidę kojas į vandenį.Nusibodo, šąla kojos. Nustojau teliūskuoti. Dabar tiesiog sėdime tyloje. Vogčiomis stebiu, jis - kaip vaikas: noriu globoti, supti ant rankų, maitinti krūtimi ir atiduoti tėvui savaitgaliais, bei atostogų metu.Nesileidžia.Giliai atsidūstu.Atsisuka, pasižiūri, tarsi norėdamas nustumti nuo liepto už tai, kad sudrumsčiau tylą, o tada vėl panyra.Jis – neįminta mįslė.… Continue reading HAMLET’AS VS OPHELIA

Dieve, Saugok Karalienę: Tik Įsimylėjėliai Lieka Gyvi

Pamečiau dienų skaičių. Kartais pamirštu, kur gyvenu. Greitai nebežinosiu, ką dirbau. Rytą nuo vakaro atskiria tik juoda kava. Turėjau išsitraukti kišeninį Moleskine kalendorių, nubraukti dulkes ir ilgokai versti savaitės puslapius, kad sužinočiau, kada užsidariau namuose. Šešiasdešimt septynios dienos, iš viso – keturi pasivaikščiojimai po vietinį parką. Per visą šį laiką nenešiau šiukšlių, nėjau į parduotuvę.… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Tik Įsimylėjėliai Lieka Gyvi

Tu

Šiąnakt sapnavau tave. Klojai lovą. Kryžiavau kojas iš didelio noro permiegoti - laikeisi atstumo. Rado, kada maivytis, - pagalvojau. Paklojai ir liepei gulti bartuku. Nuo kada šitaip miegam?Nuo dabar. Grynai išsidirbinėja, - vėl nuklydau į apmąstymus. Neišsidirbinėju, taip reikia, - perskaitei mintis. O kam? Kodėl? Kodėl dabar, kai viskas tinkama: tinkama vieta, tinkamas laikas, tinkamas tu ir… Continue reading Tu

Dievulis

Laiptas po laipto nešina krepšiais ji kopė į tuščią butą septintame daugiabučio aukšte. Nešk, kale, nešk, pati viską ir ėsi... - murmėjo panosėj. Pasiekusi septintą aukštą uždususi ieškojo raktų krepšio dugne, po šaldytais žirneliais, sūrio lazdelėmis, Hoegaarden buteliais ir krūva kito šlamšto, kurį vadino maistu. Keikėsi, dūsavo, pradėjo melstis: Dievuli, nejau būsiu pamiršus, nejau, blet, pamečiau... Traukė… Continue reading Dievulis

Belaukiant Godo

...nebūna amžinas ruduo ir aš tikiu kažkiek dar tuo silpna pulsuojanti šviesa tamsaus koridoriaus gale...* Nutirpo sniegas. Gatvėje, kurioje gyvenu, šįvakar itin teatrališka, primena Beckett‘o pjesę. Traukiu dūmą belaukdama Godo ir mąstau, kaip staiga viskas prarado reikšmę. Būtis kristalizavosi į debesų ganymą. Stebiu juos, kol pasirodo saulė, tada suraukiu antakius ir užsimerkiu, po kiek laiko… Continue reading Belaukiant Godo