DIEVE, SAUGOK KARALIENĘ: KĄ RENGTIS?

Ruduo tarsi įpareigoja pakalbėti apie skarmalus. Keičiasi sezonai, vidinis Marie Kondo balsas patarinėja, kaip taisyklingai sulankstyti trikotažinius marškinėlius trumpomis rankovėmis, dar dvelkia haute couture nuo pasibaigusios Paryžiaus mados savaitės. Ruduo - labiausiai džiuginantis sezonas. Drėgnos samanos, pūvantys medžių lapai, ant žemės sukritę obuoliai, šalnų pakirstos gėlės... atsisveikinimo tango, prisiminimuose - prabėgusios vasaros fragmentai. Drabužių sluoksniavimas:… Continue reading DIEVE, SAUGOK KARALIENĘ: KĄ RENGTIS?

Dieve, Saugok Karalienę: Kad Man Mano Gyvenimas

Oui ma chérie, j'arrive. Finalement.... – mintyse lankstydama patraukliausius drabužėlius, įsivaizdavau, kaip keliauju po Côte d'Azur, prie vasarinių suknelių kruopščiai derinau veido kaukes... sako žmogus planuoja, Jungtinė Karalystė juokiasi. Kvatojo net susirietusi stebėdama jūras bandančių suspėti į paskutinį keltą. Au revoir, - sušnabždėjau ašarai pakibus ant skruosto. Net nespėjau nubraukti dulkių nuo kelioninio frazių žodynėlio.… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Kad Man Mano Gyvenimas

Dieve, Saugok Karalienę: Kelionė Namo

The Garden of Eden

Praėjusi vasara buvo tarsi ilga kelionė automobiliu per nesibaigiančią automagistrale, jokio kelkraščio ir visur ištisinė juosta, o šlapimo pūslė tokia pilna, kad remiasi į skrandį. Važiuoju sukandusi dantis navigacinėje ieškodama P ženklo: dar minutė ir tuoj palengvės. Taip, nevalingai spausdama greičio pedalą, įskriejau ir į rudenį. Kur dingo vasara? – atsidūstu pastebėjusi, kad už lango… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Kelionė Namo

Izoliuota meilė

Nesimatėme ilgus mėnesius. Niekaip negalėjau Tavęs pasiekti. Net mintys, regis, pasitraukė į saviizoliaciją. Žvelgiau į tuščius lapus užrašų knygutėje, per prievartą bandydama  suguldyti žodžius ant balto lapo, tačiau plunksna traukėsi nuo paviršiaus atatupsta, tarsi išvydusi vaiduoklį. Nejau viskas baigėsi, net neprasidėjus? Jokių dramatiškų išsiskyrimų, surūkytų cigarečių peleninėje, lengvai rūkstančio dūmo, tuščių butelių vyno, kurių nerūšiavau,… Continue reading Izoliuota meilė

O kas po to?

Mirtis - kaip būsena - neatrodė baisi, labiausiai ją gąsdino nežinomybę ir netvarka, kurios  nepagės sukontroliuoti. Kas ras jos vėstantį kūną? Gal, tai bus netikėta baigtis? Gal, net komiška, apie kurią net po kelių dešimtmečių žmonės kalbės tvardydami juoką? Gal, neapdairi, dėl kurios bus tiek pat nepatogu, kiek būti užtiktam masturbuojantis neužsirakinus durų? O! Kas… Continue reading O kas po to?

Gyvenimas kartu

Pirmą kartą apsigyvenau su vyru. Prieš tai, teko pagyventi su bernais. Kai studijavau su vienu iš jų grūdausi ne tik tame pačiame kambaryje, bet ir toje pačioje lovoje. Vėliau, gavau an upgrade, erdvesnį kambarį ir viengulę, kuria nebereikėjo dalintis. Su Jonu sutarėme gerai: jauna ir laukinė badass ir stropus moksliukas. Matydavomės retai, o kai susitikdavome, nesusipykti… Continue reading Gyvenimas kartu

Ofisas

Baisiau už pragaro liepsnas gali būti tik darbas atviro plano ofise. Penkias dienas per savaitę, aštuonias valandas per dieną ir netgi per pietų pertrauką esi apsuptas žmonių, su kuriais dažniausiai nesinori turėti nieko bendro, kurių būtis pradeda erzinti daugiau mažiau po pirmojo rankų paspaudimo. Tuo metu, visi šypsosi, sveikina prisijungus prie komandos ir beveik nuoširdžiai… Continue reading Ofisas

Dingusi pusė

Kartais žvelgiu į viengungiškus metus su nostalgija: vienatvė skatino ieškoti. Jei ir pasiklysdavau gyvenimo kelyje, šviesos link visada išvesdavo tikslas surasti Jį. Jame tilpo visa: ko ilgėjausi ir ko trūko. Jis buvo toji prarastoji pusė, dalis manęs, kurios dar neteko pažinti. Kiek kartų maniau, kad pagaliau būsiu suradusi, kiek kartų apsipažinau ir klydau manydama, kad… Continue reading Dingusi pusė

Kaip buvo gera, kaip buvo faina

Buvau įsitikinusi, kad galiu žongliruoti informacija: pagauti, perfiltruoti, pasilikti, kas reikalinga, naudinga ir išganinga, sviesti į orą, pagauti, perfiltruoti, pasilikti, kas reikalinga ir naudinga, sviesti į orą, pagauti, pasilikti, kas reikalinga, sviesti į orą, pagauti, pasilikti, o kas reikalinga? Ei, kas žino? Kas nors? Nemėtykit, gi, matot, kad nespėju gaudyti! Tai, ties kuo dabar susitelkti,… Continue reading Kaip buvo gera, kaip buvo faina

Sentimentalus šūdas

Sentimentalus ar ne, tai būtų šūdas, faktas, jog pasiilgstu, to, virtualia realybe nepakeičiamo, širdis į širdį, JAUSMO. Ilgiuosi nežinojimo, kas, kur ir kada įvyko, man kartais iškrypėliškai gera sėdėti primerkus akis ir žiūrėti į lubas bandant prisiminti to aktoriaus vardą, kuris, pavyzdžiui, vaidino Quentin Tarantino Pulp Fiction. Patinka ir seni 35mm filmai, o už vis… Continue reading Sentimentalus šūdas