Author Archives: Marija

Magic of Florence

The image of Florence in my mind was a renaissance masterpiece: empty stone paved streets, with adorable cafes and wine cellars lit by candles. City where the time stands still, well literally, unchanged since sixteenth century. Therefore, imagine my disappointment when around 9am on my holiday, I found myself standing in a queue of tourists […]

Subobėjimas

Don’t you feel like you’re losing your edge? – atsirėmusi į Foyles knygų lentyną susirūpinu. What do you mean? – nesupranta nei apie ką, nei iš kur staiga tokie klausimai. Your coolness, – nutęsiu, – like you had something mystique within you and now it’s gone. … The reason I’m asking, or rather, the story […]

Livin’ On A Prayer

Mirtis – kaip būsena – neatrodė baisi, labiausiai ją gąsdino nežinomybę ir netvarka, kurios nepajėgs sukontroliuoti. Kas ras jos vėstantį kūną? Gal, tai bus netikėta mirtis? Gal, net komiška, apie kurią net po kelių dešimtmečių žmonės kalbės tvardydami juoką? Gal, neapdairi, dėl kurios bus tiek pat nepatogu, kiek būti užtiktam masturbuojantis neužsirakinus durų? O! Kas […]

Pasiklydę

Va, prašau, – sviedžia plokštelę per kambarį užkliudydamas vazoje pamerktus rožinius gvazdikus. Lopas, koks tu visgi lopas… Nieko nesiklausysim, sėdėsim tyloje. Jis nesupranta, kad tyloje sėdime kelis metus, mes niekada neturėjome nieko bendro apart plokštelių grotuvo, kurį perpus nusipirkome per pirmąjį pasimatymą, kai oras kvepėjo besiskleidžiančiais vyšnių žiedais ir saulės atokaitoje besišildančiu, nuo pavasario lietaus […]

2 hours in Pisa

The day has arrived. The sun was peeking through the curtains and the idea of having a ten days break from fluorescent light and dry noodle soups was overwhelming, I felt happiness washing over me. After talking with a couple of friends who travelled to Tuscany on more than one occasion, I learnt that flights […]

Imaginary lover

She failed to resist the temptation of building an imaginary relationship from a short story of a one-night stand. It all started innocently, from a tranquil Sunday afternoon walk in London Fields. He held her hand and it felt right, they were in love. –          Let’s get married, – he proposed over a cup of […]

(Nepasi)tikėjimas

Depresuoju, kaip reikalas, kita vertus programėlė rodo, kad iki periodo pradžios liko trys dienos. It’s the final count down. Vos tik sužinojau, kad iki kovo turiu susirasti naują gyventoją, nusviro ne tik rankos, subliuško visas kūnas, Sainsburys išleidau dvidešimt svarų ant šlamštmaisčio. Apsikrovusi riebaluotomis lėkštėmis skandinau liūdesį taurėje raudono ir pirštu slinkau per potencialių sugyventinių anketas. Kuo ilgiau žiūrėjau į jų išsišiepusius […]