Author Archives: Marija

Sekmadienis, lapkričio 19

Nebėra laiko nei rašyti, nei išsimiegoti. Rave’iname Berlyne taip, kad net teko susisiekti su Romu, kad permestų €, nes nebeužteka alui ir schnitzel. Jaučiuosi, tarsi sugrįžusi į du tūkstančiai aštuntuosius, kai su Vytautu nusprendėme Naujuosius švęsti Briuselyje, gyvenome kekšių kambaryje be langų ir tris dienas valgėme batoną su tepamu sūriu. 9 am Nebegaliu pakelti nei […]

Paris. The magic of daily life

Everyone has Paris in them and for everyone – it’s different. I see Paris through filter, everywhere I turn Camille Pissarro paintings, Philippe Garel’s film scenes, divine Yves Saint Laurent elegance, devilish Serge Gainsbourg’s voice, Hemingway’s A Moveable Feast… everywhere I go, I feel inspired, probably just like other seventy-five million tourists, who come to […]

Šeštadienis, lapkričio 18

Oskarui trisdešimt penki. Jaučiu atsakomybę, kad ši diena turi jam būti ypatinga, todėl nuo pat ryto ant jo rėkiu. Mūsų šeimoje taip rodoma meilė, jei rėkiame vienas ant kito ir pykstamės reiškia, kad rūpinamės vienas kitu. 10 am Berlyne penki laipsniai šilumos, feels like minus trisdešimt, stoviu eilėje į televizijos bokštą. The needle subinėj.  Oskaras […]

Penktadienis, lapkričio 17

Vaikystėje mamos seserys vadindavo ‘ruske bedruske’ ir tai skambėdavo, kaip didžiausias įžeidimas. Penkerių buvau aktyvioje neigimo stadijoje, tėvo giminės medis – neegzistavo, buvau lie-tu-vė. Kai vyresnėse klasėse atėjo laikas rinktis antrą kalbą, tvirtai nusprendžiau mokytis vokiečių. Tai išsiaiškinęs tėvas priėmė situaciją asmeniškai. Teko persigalvoti. Tuo metu Rusija man asocijavosi su prievarta. Vėliau su mokytoja, kuri […]

Ketvirtadienis, lapkričio 16

3.40 am Sulaukiau. Savaitė prieš kelionę nesiskaičiavo, kaip individualios dienos: išaušus vienai, norėjau, kad ji kuo greičiau baigtųsi ir prasidėtų kita. 4.40 am Oskaras taip suplanavo kelionę, kad Liverpool Street stotyje atsirandame pusvalandžiu anksčiau. Tokiu metu, kaip bebūtų keista, veikia tik gėlių kioskelis. 5.00 am Traukinyje perskaitau Veronikos žinutę: Off topic ‘Veronica jau renka supuvusius lapus […]

Trečiadienis, lapkričio 15

Janusz šiandien pagiringas. Vakar kvietė prisijungti prie ‘giminės vakarienės’, sakė: pristatysiu, kaip savo seserį. Minutei pajutau tą artumą, tarsi vėl būtų 1569-ieji. Tada primečiau, kiek užtruks kelionė iš Crystal Palace, kad ryte vėl į darbą ir atsisakiau. Dabar, stebėdama jo kančią, džiaugiuosi priimtu sprendimu. Janusz – antroji jaunystė, dar prieš išvykdamas į Lenkiją, kartu su […]

Antradienis, lapkričio 14

7.25 am Dienoraščio rašymas atima, kur kas daugiau laiko nei tikėtasi, jau kelias dienas vagiu miego valandas, kad spėčiau su gyvenimu. Vis dar abejoju, kad kas nors skaito. 8.45 am Vis dar namie, jau gerokai vėluoju, bet negaliu išeiti neišgėrusi maisto papildų. 8.50 am Pamiršau užtraukti užuolaidas. Kariauju savyje svarstydama: ar parašyti žinutę sugyventinei, ar […]