Geradarė

Pirmas rytas tėviškėje. Vilnius bunda. Šviežia akim stebiu ar keičiantis miestui, keičiasi ir žmonių mentalitetas. Pirma perėja, užsidega žalia, du automobiliai pravažiuoja ne tik, kad nesustodami, bet dar ir pagreitina. Minusas. Kioskelyje tetos paklausiu ar vis dar galima įsigyti bilietėlį? Ji nuoširdžiai paaiškina: nenenene, tik autobuse, ir pasmulkina €5 nesiūlydama nusipirkti Tupla šokoladuko ar dar kokio niekam nereikalingo… Continue reading Geradarė

Trys seserys

Neišsižadėk lazdos, terbos ir turmos, sako liaudies patarlė ir tikrai, gali nutikti kiekvienam. Todėl, jei turiu centų kišenėje – stengiuosi pasidalinti su alkstančiu. Kartais, jei ne centais, pagelbėju maistu. Nežinau, ar yra kažkokios nebylios stafkės,  kaip pavyzdžiui nustatytos piniginės sumos lankantis pas gydytoją, bandant susimažinti baudos taškus policijos nuovadoje ar dovanojant vokelį jaunavedžiams, duodu, kiek… Continue reading Trys seserys

Menininkė

Itin gilus rytas. Prabudau, pažiūrėjau į pamerktas raudonas tulpes, vangiai apšviestas saulės ir į mane prabilo sąžinė. Taip, kaip prabyla valgant mėsą, žuvį ar kitus kadaise judėjusius dalykus, bet užsimirštu ir valgau toliau. Žinoma, duše šie apmąstymai peraugo į dar reikšmingesnius egzistencinius apmąstymus, kol pagaliau supratau, kad esu menininkė. Su tuo nutęstu ‘e’, tokia, kuri… Continue reading Menininkė

Ofisas

Neoficialūs darbo pietūs, Janusz gurkšteli alaus ir įjungia vadovo mode: <...> niekada savo pavaldiniams tiesiogiai nepasakau, kur jie suklydo, numetu užuominą ir leidžiu jiems patiems išsiaiškinti, taip jie patys suriša galus ir pasimoko greičiau, nei tada, kai baksnoji snukeliu į šūdą.Kur suklydau? – klausiu.Nieko nesakysiu, - koketuoja.Janusz, man tie subtilūs paflirtavimai elektroniniais laiškais nieko nereiškia,… Continue reading Ofisas

Pavasaris

Kaip tik pavasaris, taip lipu sienomis. Dūšia, kaip katinas, trinasi į kėdės koją, rašomojo stalo šoną, riečia uodegą palei durų staktą... netveria kailyje. Norisi keisti/-is. Vieną dieną plaukus išsitiesinu, kitą – susirišu, trečią – vėl garbanota, bendradarbiai nesupranta, kartais apsipažįsta. Klausia, kas vyksta? Atsakau – pavasaris. Bet iš tiesų, tai prisiskaičiau tiek straipsnių apie trisdešimtmetį,… Continue reading Pavasaris

Oldschool’as

Kartais į keliones pasiimu oldschool‘inį Kodak, kurį tėtis nupirko 1995-aisiais, kad įamžintų brolio išleistuves. Pamenu ir pirmąją juostelę, kurią išryškinome, manau buvo tik 12 kadrų. Viename jų aš, su tuo metu labai madingomis, ryškiai rožinėmis timpomis, nedrąsiai šypsausi, kiek prisimerkusi, nes į akis spigina saulė. Žmonės į jį žiūri nepatikliai, ypač praeiviai gatvėse, nepratę sustoti… Continue reading Oldschool’as

Lietuviškas žodis

Vakar galvojau apie lietuviškų knygų leidybos situaciją. Svarsčiau, jei vėl draustų lietuvišką spaudą ir raidyną, ar sutikčiau būti knygnešiu ir dėl kurių knygų būtų verta pasiaukoti? Situacija primena „batų alėją“, tuos metus, kai Kauno Laisvės Alėjoje kas antros durys vedė į batų parduotuvę (šiuo metu į kepyklėlę). Ir tikrai, knygą gali parašyti bet kas, tik… Continue reading Lietuviškas žodis

Menas, kuris jaudina

Šiandien Paryžiuje, Atelier des Lumieres parodoje sužinojau, kad Gustav Klimt tapydavo nuogas. Bet tai - tik lyrinis nukrypimas. Vaikščiodama po dviejų tūkstančių kvadratinių metrų paveikslą mintyse, tarsi vietinė kartojau: magnifique. Tris tūkstančiai kintančių vaizdų akomponuoti tinkamai parinkta muzika traukte įtraukė į istoriją, kuri sujaudino taip, kad net momentais virpinau lūpą, o akyse telkėsi ašaros. Pasilikau… Continue reading Menas, kuris jaudina

Generation rent

Prisipažinkit, kuri nie-ka-da nesvajojo pasipuošti Chanel kostiumėliu? Man kažkada pavyko, tačiau taip ir neišėjau iš parduotuvės, bet dabar ne apie tai. Pakeliui į prancūzų pamoką perskaičiau straipsnį ELLE apie Generation Rent, arba sąlyginai naują try-but-don’t-buy konceptą. Viena tų, genealių idėjų, kurias pasitinku su: fuck, why didn’t I ever think of this?! Straipsnyje rašo: dalinamės Uber Pool, išnuomojam namus… Continue reading Generation rent