Kontempliacijos

Būtos ir nebūtos istorijos, pamąstymai apie gyvenimą ir pokalbiai, kaip senais laikais, virtuvėje, prie taurės vyno, kai laikas sustoja, kol cigaretės dūmuose pradeda busti aušra.

Ofisas

Neoficialūs darbo pietūs, Janusz gurkšteli alaus ir įjungia vadovo mode: <…> niekada savo pavaldiniams tiesiogiai nepasakau, kur jie suklydo, numetu užuominą ir leidžiu jiems patiems išsiaiškinti, taip jie patys suriša galus ir pasimoko greičiau, nei tada, kai baksnoji snukeliu į šūdą. Kur suklydau? – klausiu. Nieko nesakysiu, – koketuoja. Janusz, man tie subtilūs paflirtavimai elektroniniais […]

More

Pavasaris

Kaip tik pavasaris, taip lipu sienomis. Dūšia, kaip katinas, trinasi į kėdės koją, rašomojo stalo šoną, riečia uodegą palei durų staktą… netveria kailyje. Norisi keisti/-is. Vieną dieną plaukus išsitiesinu, kitą – susirišu, trečią – vėl garbanota, bendradarbiai nesupranta, kartais apsipažįsta. Klausia, kas vyksta? Atsakau – pavasaris. Bet iš tiesų, tai prisiskaičiau tiek straipsnių apie trisdešimtmetį, […]

More