Šimtmečiai būties

  • …pirmadienio rytą vėl buvo apėmusi neviltis. Prabudau su jau galvoje besisukančiais klausimais, kaip antai: kas aš esu? Kur aš einu? Ir kokia apskritai gyvenimo prasmė?
  • Mhm, – apsimeta, kad klausosi. Galiu kirsti lažybų, kad išsijungė po vėl.
  • Būtis nuo devynių iki šešių – ne gyvenimas. Vakarais pasižiūri į laikrodį ir pats sau nevalingai sukomanduoji: jau vėlu, geriau jau eisiu miegoti. Užsimaukšlini naktinę kepuraitę, susikiši ausų kamštukus, užsitempi ant akių rožinį Sleeping Beauty raištį, keliesi šeštą, trys snooze‘ai, eini į vonią, skubi į metro, grūdiesi į vagoną, keturias stoteles kvėpuoji kažkieno pažasties odoru, kažkas tarsi tyčia, tarsi ne, paliečia užpakalį, kažkas nusičiaudėja tiesiai į veidą, dirbi aštuonias su puse valandos, pusvalandį pietauji, ir ne tada, kai nori, o tada, kai liepia, tada skubi namo ir vėl ta pati istorija: kažkas uosto pažastį, tarsi tyčia, tarsi ne, palieti kažkieno užpakalį, nusičiaudėji tiesiai į kažkieno veidą. Grįžti namo nusikalęs, įsimeti šaldytą picą į orkaitę, įsijungi filmą ir užmiegi net neįpusėjęs trečio gabalėlio, o tada ateina savaitgalis ir per dvi dienas nori padaryti tiek, kiek kiti žmonės nepadaro per visą savo gyvenimą, todėl pradedi gert penktadienį po darbo, šeštadienį ryte tvarkaisi namus, po to viskas viename prekybos centre leidi sunkiai uždirbtus pinigus, vakare krenti į komą/ lovą, sekmadienį kelies iš numirusių, valgai Sunday Roast ir bepjaustant kepsnį tavęs niekaip neapleidžia mintis, kad rytoj – į darbą.
  • Pavargau vaikščioti. Gal prisėskim, kur? – pasiūlo.
  • Prisėskim. O kur? – stabteliu.
  • Kad ir ant suoliuko, vis vien negaliu nei valgyt, nei gert, kol saulė nenusileis, – išdėsto ramiu balsu ir pasuka suoliuko link.
  • Badauji, o tada prisiryji, kaip kokia mitybos sutrikimų turinti paauglė. Kokia prasmė?
  • Pasninkas viena iš prijautimo alkstančiam formų, pasninkaudamas pradedu kitaip vertinti maistą, atsiranda kažkoks sąmoningumas, o ne vien įprotis.
  • Kodėl visada reikia griebtis ekstremumu? Nebūtų paprasčiau kasdien suvartoti mažiau? Kodėl žmonės tiek daug suvartoja? Ir kodėl už viską reikia mokėti? Kas apskritai yra pinigai?! – bombarduoju klausimais pakeltu tonu tarsi visa pasaulio neteisybė būtų jo vieno kaltė.
  • Žadi kažką pakeisti ar kvaršini galvą be jokios priežasties? – žvelgdamas į tolį ramiu, tarsi paties Alacho balsu nutraukia šaradą.
  • Taupai energiją, kad neparkristum eidamas namo? – traukiu per dantį.
  • Pats dažnai pagalvoju: apie ką viskas ir kas toliau? O tada vėl įsisuku į rutiną, susikuriu mažus tikslus, juos pasiekiu, vėl planuoju. Islamas moko būti geru žmogumi, gyventi taip, kad netrukdytum kitam. Gal tai ir yra prasmė: suprasti vienas kitą ir stengtis, kad kiekvienam ši trumpa viešnagė būtų maloni?
  • Bet tai, o ką veikti?

Continue reading Šimtmečiai būties

Pose

  • Oh, it would be so predictable and boring of me, but maybe you are right? Maybe woman may only fulfill her-self by creating a family? Maybe I do need a man? But only a man, – pause, – though, it is most likely that after some time a natural desire to give a birth will kick in. It would be so greedy to chain a person, to posses and lust one only for yourself. I often find my-self contemplating the quote from A Dangerous Method* that says, that monogamy – is a tense concept. For a neurasthenia patient. I’ve always been jealous of my man; I would guard him as a wild animal. Only a thought that he may be with someone else, would give me stomach cramps. And each time the feeling would get so strong I could not say a word. It goes without saying that all my relationships ended in silence. And the fact that sadness me most, is that all those women were a part of my imagination. To obsess the other is the same as to create a copy of your-self, would you agree? In order to create the perfect self, we must take the best of that person and let him go. I know, you will tell me that perfection is impossible, I know, you disagree. And probably you are right. Probably. Because you like to dominate. And it is natural. Feminists would eat me alive for such a statement. It does not even feel right to say it, but it is a nature of a man, as well as to compete. Although, in this age of ours women are those who compete. It does not suit their character and it looks like they are wearing mothers shoes, or a few sizes too big dress, they do not feel comfortable and everyone can see this.
  • I can no longer see the direction of your thoughts, – he puts down the cigarette, crosses his legs and sits back in his chair.
  • Monogamy may only feel natural to females. May, not must. Simply, the conditions to experiment are less favorable. A human being is controlled by fundamental instincts.
  • Everything else is a pose.
  • Don’t you have anything to add?
  • By agreeing I would conflict my own beliefs. Nevertheless, it would be a relief.
  • A relief is an ideological concept. I have yet another theory saying that we enjoy living in prisons of our own thoughts. We reach the psychological satisfaction by living in agony.
  • This manifestation of masochism is undeniably a part of hidden desire to be humiliated, especially in the relationships based on sexual contact.
  • Such relations are out of norm.
  • But this is the place where we wanna be, that’s where the freedom lies. Talking about freedom, I believe that the freedom we have is the most limited notion of all.
  • Now you’re just being overdramatic.

Continue reading Pose

The first on blog and the most recent voyage, the home of Cherry liquor and Port wine, PORTUGAL.

If you’re looking for a quick escape, Portugal is your low-budget destination. Our route was as follows London-Lisbon-Sintra-Lisbon-Porto-Lisbon-London and for a five nights, eating out and about, double coffees with each fantastic meal we had and all the tasty creamy Pastéis de Nata we nibbled on, we roughly spent five hundred pounds (each).

I laughed my ass off when a friend of mine informed me that he bought a pocket dictionary, because Portuguese hardly speak any English. I was like: it’s so outdated. But the first night at a cosy canteen like restaurant, I was first to point fingers at Bacalhau and ask for two portions, because nothing else made sense. The old women, who I presume is an owner, a cook and a waiter in that place, shook her head and encouraged me to speak. It did sound rather retarded but we got what we wanted and it was beautiful. In the end I proclaimed: so this is how cod should taste like. Continue reading The first on blog and the most recent voyage, the home of Cherry liquor and Port wine, PORTUGAL.

Poza

  • Ak, kaip tai būtų nuspėjama ir nuobodu iš mano pusės. Tačiau gal ir esi teisus? Gal moteris iš tiesų išpildo save tik sukurdama šeimą? Gal išties man reikia vyro? Bet tik vyro, – pauzė, – nors ilgainiui ateitų ir noras susilaukti palikuonių. Kaip nežmoniška būtų šitaip sukaustyti asmenį, apsėsti jį kaip piktajai dvasiai, trokšti jo tik sau. Įsimintina man pasirodė A Dangerous Method* juostoje pasakyta žodžiai, jog monogamija – tai itin įtempta sąvoka. Teisybė neurastenikui. Žinai, visada pavydėdavau savo vyro, sergėdavau jį kaip žvėris, nuo minties, kad jis gali būti su kita, suspausdavo skrandį. Ir kaskart pavydas tapdavo toks stiprus, kad nebegalėdavau prašnekėti. Visi santykiai be abejo pasibaigdavo tyla. O kas baisiausia, visas tas moteris – išsigalvodavau. Užvaldyti kitą, tai pratiškai tas pats, kas sutverti dar vieną savo kopiją, tiesa? Iš kito reikia pasiimti tik geriausia, o po to paleisti, taip kurtume tobulą save. Žinau, pasakysi, kad tobulų nebūna, žinau, pasakysi, kad nesutinki. Ir turbūt būsi teisus. Turbūt. Nes tau patinka užvaldyti. Ir tai natūralu. Feministės sudraskytų mane į skutelius už tokius pasisakymus. Pačiai liežuvis vos apsiverčia tai pasakyti, bet valdyti – vyro prigimtis, kaip ir konkuruoti. Nors šiame amžiuje vis dažniau konkuruoja moteris. Bet gal tai tik todėl, kad tai nėra jų prigimtis ir tai darydamos jos atrodo, tarsi ne savame kailyje, kone kvailai, tarsi matuodamosi motinos batelius, apsivilkusios keliais dydžiais per didelius drabužius, todėl labiau krenta į akis?
  • Nesuprantu, kur link krypsti, – jis užgesina cigaretę, sukryžiuoja kojas ir atsilošia krėsle.
  • Monogamija gali atrodyti natūrali tik moterims. Gali – ne privalo. Moterims tiesiog sudaromos mažiau palankios sąlygos eksperimentuoti. Žmogus yra valdomas fundamentalių instinktų.
  • Taip, visa kita – poza.
  • Nieko nepasakysi?
  • Sutikti su tavimi reikštų paneigti dalį man svarbių įsitikinimų. Kita vertus, tai būtų – išsilaisvinimas.
  • Išsilaisvinimas ideologinė sąvoka. Turiu dar vieną teoriją sakančią, kad mums patinka gyventi savo minčių kalėjimuose, nes besikankindami mes patiriame psichologinę satisfakciją. Tokios mazochizmo apraiškos yra neatsiejamos nuo užslėpto troškimo būti pažemintiems kito, ypač tarpusavio ryšiuose grįstuose seksualiniu kontaktu.
  • Toks santykis peržengia normos ribas.
  • Bet būtent ten mes ir norime būti, ten ir yra laisvė. Ir apskritai, žmogaus laisvė turbūt pati ribočiausia sąvoka.
  • O dabar tu dramatizuoji.

Continue reading Poza

Emotional Orgasm

  • I haven’t been writing for quite a while now, – I confess; and you reply promptly asking: why?

I linger for a minute in doubt: should, or shouldn’t I answer, and then declare: because words can no longer find the way back to me. After we both sit in silence, because between us all is answered, all is clear.

  • Maybe this is the case between literature and me? Maybe all is answered? – I ask you searching for tobacco.
  • Doubt it, – you don’t brag.
  • I can no longer write about rela/… – I keck impulsively, – /…tionships, only from a thought of it my body goes numb, my stomach feels sick and all I ever eaten comes back, leaving a revolting taste in my mouth.
  • Why is that? – sometimes it feels like you’re not listening, only intervene stimulating my emotional clitoris until I reach the climax.
  • Why? – I repeat, somewhat trying to assimilate with the question, in order to avoid a sham response. Even though I justified it a thousand times before in my head, even though I mentioned it a dozen times in random conversations.

I say nothing and you stay silent too. I smile. You ask for a bill.

  • This is exactly why! – I state and motion my hand like a conductor closing a piece.
  • Pardon? – you give me a puzzled look.
  • Why did you ask for a bill? I still have some wine left.
  • I thought we are leaving.
  • Someone should definitely write a book about the primitively of men…
  • /… it would be more like a booklet of two to three pages.
  • Exactly, – I nod in agreement.

Continue reading Emotional Orgasm

Emocinis orgazmas

Senokai nerašiau, – prisipažįstu, ir išsyk girdžiu klausiant: kodėl? Minutėlę padvejoju: sakyt – nesakyt, o tada prisipažįstu: nes žodžiai neberanda kelio pas mane. O tada abu sėdime tyloje, nes tarp mudviejų viskas aišku, viskas pasakyta.

  • Gal taip tarp manęs ir literatūros? Gal viskas jau pasakyta? – klausiu rankinuke ieškodama tabako.
  • Nemanau, – nedaugžodžiauji.
  • Nebegaliu rašyti apie sant/… – nevalingai žiaukteliu, – /…ykius, vien nuo tos minties tirpsta galūnės, išpila šaltas prakaitas, o skrandis nevalingai susitraukia ir, regis, viskas, ką kada nors prarijau pradeda kilti stemple aukštyn.
  • Ir kodėl? – kartais atrodo, kad nesiklausai, tiesiog laiku įsiterpi, taip stimuliuodamas emocinį klitorį, kol pasiekiu kulminaciją.
  • Kodėl? – pakartoju, tarsi mėgindama įsisavinti klausimą, nenoriu suvaidinti atsakymo, nors jau tūkstantį kartų atsakiau į jį mintyse, nors jau pusšimtį kartų užsiminiau apie jį atsitiktiniuose pokalbiuose.

Continue reading Emocinis orgazmas