Sekmadienis, lapkričio 19

Nebėra laiko nei rašyti, nei išsimiegoti. Rave’iname Berlyne taip, kad net teko susisiekti su Romu, kad permestų €, nes nebeužteka alui ir schnitzel. Jaučiuosi, tarsi sugrįžusi į du tūkstančiai aštuntuosius, kai su Vytautu nusprendėme Naujuosius švęsti Briuselyje, gyvenome kekšių kambaryje be langų ir tris dienas valgėme batoną su tepamu sūriu. 9 am Nebegaliu pakelti nei…

Read More

Šeštadienis, lapkričio 18

Oskarui trisdešimt penki. Jaučiu atsakomybę: ši diena turi jam būti ypatinga. Todėl nuo pat ryto ant jo rėkiu. Mūsų šeimoje taip rodoma meilė, jei rėkiame vienas ant kito ir pykstamės reiškia, kad rūpinamės vienas kitu. 10 am Berlyne penki laipsniai šilumos, feels like minus trisdešimt, stoviu eilėje į televizijos bokštą. The needle subinėj.  Oskaras fotografuoja…

Read More

Penktadienis, lapkričio 17

Vaikystėje mamos seserys vadindavo ‘ruske bedruske’ ir tai skambėdavo, kaip didžiausias įžeidimas. Penkerių buvau aktyvioje neigimo stadijoje, tėvo giminės medis – neegzistavo, buvau lie-tu-vė. Kai vyresnėse klasėse atėjo laikas rinktis antrą kalbą, tvirtai nusprendžiau mokytis vokiečių. Tai išsiaiškinęs tėvas priėmė situaciją asmeniškai. Teko persigalvoti. Tuo metu Rusija man asocijavosi su prievarta. Vėliau su mokytoja, kuri…

Read More

Ketvirtadienis, lapkričio 16

3.40 am Sulaukiau. Savaitė prieš kelionę nesiskaitė, kaip individualios dienos: išaušus vienai, norėjau, kad ji kuo greičiau baigtųsi ir prasidėtų kita.  4.40 am Oskaras taip suplanavo kelionę, kad Liverpool Street stotyje atsirandame pusvalandžiu anksčiau. Tokiu metu, kaip bebūtų keista, veikia tik gėlių kioskelis. 5.00 am Traukinyje perskaitau Veronikos žinutę: Off topic ‘Veronica jau renka supuvusius lapus…

Read More