Ričardas

Vakarieniaujant paima duoną ir, ją kiek pakėlęs, tęsia: jis paėmė duoną, laimino, laužė ir davė savo mokiniams, tardamas: pisau... – sviedžia į šoną butaforinę duoną ir pasikėlęs nuo stalo patraukia užkulisių link, - Pisau, girdit?! Tas pats, blet, per tą patį!Audriau, grįžk, paskutinis kartas, prižadu! - suka šlangą režisierius, tada mirkteli man akele, tarsi sakydamas:… Continue reading Ričardas

Dieve, Saugok Karalienę: Penktasis Elementas

Skiriu mums, moterims. Apsisprendusi būti moterimi, tėviškėn grįžau, tarsi įgnybta į užpakalį. Spurdėjau net. Kažkodėl tuomet atrodė, kad to apsisprendimo - gana, kad nuo šiol viskas pasikeis, paaiškės visi atsakymai į visus kada nors keltus klausimus, ypač, kas aš esu ir kur link einu. Sugrius įsivaizduojamos sienos ir nušvis saulė, tokia didelė ir ryški, kokios… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Penktasis Elementas