Dieve, Saugok Karalienę: Tik Įsimylėjėliai Lieka Gyvi

Pamečiau dienų skaičių. Kartais pamirštu, kur gyvenu. Greitai nebežinosiu, ką dirbau. Rytą nuo vakaro atskiria tik juoda kava. Turėjau išsitraukti kišeninį Moleskine kalendorių, nubraukti dulkes ir ilgokai versti savaitės puslapius, kad sužinočiau, kada užsidariau namuose. Šešiasdešimt septynios dienos, iš viso – keturi pasivaikščiojimai po vietinį parką. Per visą šį laiką nenešiau šiukšlių, nėjau į parduotuvę.… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Tik Įsimylėjėliai Lieka Gyvi

Love

Išsiskyrimai - beveik, kaip laidotuvės: ir vienu, ir kitu atveju tenka atsisveikinti, tik po laidotuvių tikimybė, kad išvysi praeities vaiduoklius, kur kas mažesnė (jei apskritai galima). Pabučiuoti bendrus ateities planus sudie, kartais lengviau nei atsikratyti senų prisiminimų, kurie velkasi iš paskos ir atsikartoja galvoje skambant Talking Heads, vaikščiojant tūkstančius kartų pramintomis gatvėmis, sutikus pažįstamus veidus,… Continue reading Love

Dieve, Saugok Karalienę: Aš Nubundu Paryžiuje

Aš nubundu Paryžiuje. Brėkšta. Šalia guli vyras, kurį myliu jau tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt septynias dienas, bet šįryt jis - kitoks. Regis, susipažinome tik vakar, vietiniame bare, kur popiet geriu juodą kavą, o vakare - raudoną vyną su cigarete. Jis priėjo ir, kol ieškojau degtukų, neklausęs prisėdo priešais. Pridegė cigaretę, pirma man, tada sau ir… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Aš Nubundu Paryžiuje