DIEVE, SAUGOK KARALIENĘ: ŠVILPIKO DIENA

Manau, kad būtent dėl laisvės apribojimo, jaučiuosi, kaip tingus graužikas uždarame rate (labiau nei kada nors prieš tai). Laisvės, kurią prieš pandemiją, laikiau savaime suprantamu dalyku. Mano klaida, kad žiūriu į tai, kas buvo, ne į dabartinę situaciją; kad neįsikirtau sąvokos – new normal.**

DIEVE, SAUGOK KARALIENĘ: būda ir lenciūgas

Išprotėti dar neišprotėjau, tačiau nupušimo požymiai pasireiškia vis dažniau. Vienas pagrindinių – kalba. Regis, kad su Oskaru sukūrėme savo dialektą, dviejų patarmių ir tarmių mišinys, amžiaus pradžios žargonai, anglikonizmai, anglų kalbos slengas, rusizmai (kažkodėl padažnėję iš mano pusės), vienas kitas laužytas prancūziškas žodis, kai noriu pasimaivyti, plius naujadarai, kaip antai: mupsinė (tai aš). Vis rečiau… Continue reading DIEVE, SAUGOK KARALIENĘ: būda ir lenciūgas

Lietuviškas žodis

Vakar galvojau apie lietuviškų knygų leidybos situaciją. Svarsčiau, jei vėl draustų lietuvišką spaudą ir raidyną, ar sutikčiau būti knygnešiu ir dėl kurių knygų būtų verta pasiaukoti? Situacija primena „batų alėją“, tuos metus, kai Kauno Laisvės Alėjoje kas antros durys vedė į batų parduotuvę (šiuo metu į kepyklėlę). Ir tikrai, knygą gali parašyti bet kas, tik… Continue reading Lietuviškas žodis