Tag Archives: kelionės

Dienoraštis: Ketvirtadienis, lapkričio 16

3.40 am Sulaukiau. Savaitė prieš kelionę nesiskaičiavo, kaip individualios dienos: išaušus vienai, norėjau, kad ji kuo greičiau baigtųsi ir prasidėtų kita. 4.40 am Oskaras taip suplanavo kelionę, kad Liverpool Street stotyje atsirandame pusvalandžiu anksčiau. Tokiu metu, kaip bebūtų keista, veikia tik gėlių kioskelis. 5.00 am Traukinyje perskaitau Veronikos žinutę: Off topic ‘Veronica jau renka supuvusius lapus […]

DIENORAŠTIS: Lapkričio 15

Janusz šiandien pagiringas. Vakar kvietė prisijungti prie ‘giminės vakarienės’, sakė: pristatysiu, kaip savo seserį. Minutei pajutau tą artumą, tarsi vėl būtų 1569-ieji. Tada primečiau, kiek užtruks kelionė iš Crystal Palace, kad ryte vėl į darbą ir atsisakiau. Dabar, stebėdama jo kančią, džiaugiuosi priimtu sprendimu. Janusz – antroji jaunystė, dar prieš išvykdamas į Lenkiją, kartu su […]

Sentimentalus šūdas

Sentimentalus ar ne, tai būtų šūdas, faktas, jog pasiilgstu, to, virtualia realybe nepakeičiamo, širdis į širdį, JAUSMO. Ilgiuosi nežinojimo, kas, kur ir kada įvyko, man kartais iškrypėliškai gera sėdėti primerkus akis ir žiūrėti į lubas bandant prisiminti to aktoriaus vardą, kuris, pavyzdžiui, vaidino Quentin Tarantino Pulp Fiction. Patinka ir seni 35 mm filmai, o už […]

Dieve, saugok karalienę: vidinė ritmika arba fuck it

Trisdešimtmetis tampa labai nuvalkiota tema, kaip meilė, kelionės į Vietnamą, Indiją, kaip avokadai ir lapiniai kopūstai. Asmeniškai man trisdešimt jau mažiausiai dešimt metų. Praktiškai, kai pažinau skaičius, taip ir pasilaidojau. Pamenu, kai buvau ketverių, nugirdau kaimynes kalbant apie Verkių dukrą, kuriai jau trisdešimt ir ji nieko neturi: nei vyro, nei vaiko, nei mokslų nebaigus ir […]

Dieve, saugok karalienę: Londonas ir aš

Šiuo metu visi palieka Londoną, kas kraustosi atgal į ten, iš kur kadais paspruko, kas persikelia į svečią šalį, kas išvažiuoja pakeliauti, kas traukiasi į didmiesčio pakraščius, nes nebeįkanda nuomos ar (ir) sukūrė šeimą. – Londonas niekam nebeįdomus: rugpjūčio pabaigoje dviems savaitėms buvom palikę tuštutėlį butą, siūlėm draugams apsistoti – nieks neatvažiavo, o va į […]

Dieve, saugok karalienę: nostalgija, dingę kiaušai ir kas dėl to kaltas?

Anądien parašė geras draugas, sakė po straipsnio pasijautęs obuoliu ir klausė, kur gauti tuos kiaušus? Sakiau, kad jei sužinosiu, kur dalina būtinai prigriebsiu porą ir jam. Pati palikau kiaušus Londone ir grįžusi jų niekur neberandu. Skrendant iš Vilniaus į Eindhoveną apėmė jausmas, kad kažką pamiršau, bet tuo metu nusprendžiau nesijaudinti: turbūt, nieko svarbaus, blogiausiu atveju […]

Karas

Niekaip negali perprasti gyvenimo. Tai tarsi neužbaigta užduotis, kuri neduoda ramybės, kausto kūną, temdo sąmonę, atima spalvotus sapnus ir vietoje jų leidžia nesibaigiančią siaubo juostą. Nusibodai pati sau, nusibodai ir kitiems, ypač savo motinai, kuri su malonumu susigrūstų tave atgal, kad tik užsičiauptum. –         Negaliu patikėti, kad tai viskas, – kąsdama dar šiltą gabalą obuolių […]