Tag Archives: kūryba

… kaip buvo gera, kaip buvo faina

Perdegiau. Buvau įsitikinusi, kad galiu žongliruoti informacija: pagauti, perfiltruoti, pasilikti, kas reikalinga, naudinga ir išganinga, sviesti į orą, pagauti, perfiltruoti, pasilikti, kas reikalinga ir naudinga, sviesti į orą, pagauti, pasilikti, kas reikalinga, sviesti į orą, pagauti, pasilikti, o kas reikalinga? Ei, kas žino? Kas nors? Blet, nemėtykit, gi, matot, kad nespėju gaudyti! Tai, ties kuo […]

Karas

Niekaip negali perprasti gyvenimo. Tai tarsi neužbaigta užduotis, kuri neduoda ramybės, kausto kūną, temdo sąmonę, atima spalvotus sapnus ir vietoje jų leidžia nesibaigiančią siaubo juostą. Nusibodai pati sau, nusibodai ir kitiems, ypač savo motinai, kuri su malonumu susigrūstų tave atgal, kad tik užsičiauptum. –         Negaliu patikėti, kad tai viskas, – kąsdama dar šiltą gabalą obuolių […]

Pirmoji meilė

Žinai, sunku pradėti… Tai kam? … Kartais net pamirštu, kad kada nors rašiau… o tada kas nors primena, kaip apie kokį buvusį berną, „… vis dar rašai? O kaip rašymas?“. Ir jausmas apima tas pats, išmuša raudonis, prisimenu, kad man ir Rašymui visai neblogai sekėsi, prisimenu, ką kartu išdarinėjom… tada virpančiu balsu prisipažįstu, jog karts […]

Vyšnios

Teatro bufete varvinau ašaras į aviečių skonio želė, atrydama ex-pseudo-būsimo-vyro pasakytus žodžius, kurie skambėjo taip pat nelogiškai, kaip neigiamo atsakymo dėl aplikacijos į darbą pagrindimas: „Jūsų CV per geras…“. Jis (ex-pseudo-būsimas-vyras) buvo kiek išradingesnis ir parinko šiek tiek poetiškesnius žodžius: – Turiu rankose deimantą ir ridinėju jį išrankos į ranką nežinodamas, ką su juo daryti… […]

Maža juoda suknelė

Pardavinėju devynis tūkstančius svarų sterlingų vertus rankinukus penkiolikmetėms, už kuriuos jos atsiskaitinėja grynais, tarsi tai būtų pakelis Haribo guminukų ir mintys pačios atakuoja iš visų pusių. Gal jų tėvai prekiauja žmonių organais? O kokie organai populiariausi? Ir iš kur jie sužino, kad organas funkcionuoja? Kiek kainuoja vienas organas ir kiek žmonių reikia nudaigoti, kad nusipirktum […]

Rizika

Jeigu turėti vaikų, tai išsyk du, nes vienas (nori nenori) užaugęs bus vienaip, ar kitaip – susimovęs. Harmonija, tokiame žmoguje, daugiau mažiau – neįmanoma. Jam arba verkiant trūks pasitikėjimo savimi, arba reiks psichologo pagalbos tramdant ego, jis nemokės būti tarp kitų, o jo santykiai laviruos tarp ekstremumų (kaip ir nuotaikos). Jis (labai tikėtina) arba prasigers, […]

Vienatvė

Pagaliau atsivėrė. Papasakojo apie vaikystę, apie sesę Marija, apie despotą tėvą, apie pirmąją cigaretę, apie bulių kautynes, apie pirmąją meilę ir vaikiną, kurį išdulkino dar besimokydamas mokykloje, apie Segovia, apie architektūros studijas, apie pirmąsias muštynes, apie pirmus metus Londone ir kad dirbo eskortu, apie senyvas moteris, kurių putes teko laižyti, apie inžinieriaus darbą Harrods, apie […]