Kitimas

IMG_7196 Edit
Nuotraukos autorius | Simonas Mitkevičius

Paslapčia pradėjai mėgautis savo neužimtumu; pradžioje kartu su aplinkiniais pūtei į vieną dūdą, kad darbas neatsiejamas nuo žmogaus, kad darbas įprasmina būtį, kad darbas, kad ir per gerklę lipantis, yra kur kas geriau už dykaduoniavimą ir pan. Įpusėjus trečiam bedarbystės mėnesiui – vangioms darbo paieškoms neduodant rezultatų – spjovei į cvbankas.ltcvmarket.ltcv.ltcvonline.lt tinklalapius ir pasinėrei į save.

–         … o ten darbo! – Net negali užbaigti sakinio tik pakeli antakius ir lėtai purtai galvą, maždaug: pats velnias sprandą nusisuktų.

–         Nelengviau keliauti dviese? – vedusios poros tarsi sekta, kurios lyderį norėtum nudaigoti.

–         Ne, nelengviau, pirma – būtina susitvarkyti su savimi, kitas žmogus tavo problemų neišspręs, greičiau jas tik padvigubins. Beje, nieks su manim net nenori keliauti, jie visi pabėga. Visuose santykiuose tas pats – jis tik pradeda krautis lagaminus, o aš jau sėdžiu Havajuose su septinta pina colada rankoj. Continue reading Kitimas

Dieve, saugok karalienę: Circus

Gėrėm alų vieno Italijos miestelio centrinėje aikštėje, buvo šiltas vėlyvo pavasario vakaras. Išvykome prieš baigiamuosius, nes abiem rovė stogą. Be abejonės kalbėjome apie prasmes, apie gyvenimą ir apie santykius. Jis dalinosi prisiminimais apie mokyklinę meilę, o aš postringavau apie pažintus vyrus. Maiviausi tarsi ką nors nutuokčiau, mat buvau šviežiai išlipusi iš devynis mėnesius trukusio tapymosi su vienuolika metų vyresniu vyru. Continue reading Dieve, saugok karalienę: Circus

Meilės nebėra

Pastaruoju metu renku medžiagą naujajai teorijai, teigiančiai, kad meilės nebėra. Visi jos ilgisi – faktas, tačiau dauguma nesupranta, kad geidžia būtent jos, todėl jaučia tuštumą, tuštumą, kurią stengiasi užpildyti, užpildyti skirtingais būdais, būdais, kurie – negelbsti. Kodėl? Nes kažkuriuo metu žmonija atskyrė meilę nuo sekso ir gauti du viename tapo beveik neįmanoma (kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų vartotojiškoje visuomenėje).

Gyvenimas Lietuvoje privertė susimąstyti apie sutartas santuokas. Dar turiu dalį savo kraičio, kurį, viltį praradusi motina, baigia išdalinti vargetoms… Continue reading Meilės nebėra

Xoxo

Išsiskyrimai yra vienas iš  labiausiaiužknisančių procesų, beveik, kaip laidotuvės, nes ir vienu ir kitu atveju tenka atsisveikinti, tik po laidotuvių tikimybė, kad išvysi praeities vaiduoklius, kur kas mažesnė, gal net tolygi nuliui? Pabučiuoti bendrus ateities planus sudie, kartais lengviau nei atsikratyti senų prisiminimų, kurie velkasi iš paskos ir atsikartoja galvoje skambant Talking Heads, vaikščiojant tūkstančius kartų pramintomis gatvėmis, susitikus pažįstamus veidus, lankantis vietose, kuriose kartu leisdavote laiką ir taip toliau ir panašiai. Iš tikrųjų, tai pačioje pradžioje užtenka ir menkiausios detalės, kuri kartais net neturi jokio ryšio su tuo asmeniu, ar net užuominos į santykį, ir pasaulis nusidažo tamsiai pilka spalva. Ne juoda, juoda spalva turi erdvę, tamsiai pilka užgula pečius ir traukia prie žemės, kaip žemas slėgis apsiniaukusią karštą vasaros dieną, kai ore tvyro tvankuma ir regis, kad tuoj tuoj lis, ir drabužiai limpa prie kūno, tačiau neiškrenta nei lašas ir naktį negali užmigti vartydamasis lovoje, burna išdžiūvusi, o patalai smirdi regis svetimo šuns prakaitu, apie ketvirtą ryto jautiesi pavargęs, suirzęs ir tuo pačiu prislėgtas, o tada tyliai tyliai pro pravirą langą, kartu su dar viena karščio banga atplaukia savigaila ir net nepajunti, kaip pradedi verkti.
Verkiau verkau, kol užmigau. Prabudau po pietų. Lauke švietė saulė, vėjas taršė debesis, buvo pakankamai šiltas ruduo. Mums reikia pertraukos, reiškė, kad kartu mes neveikiame. Turėjau vėl išmokti veikti viena. Todėl be abejo prisigėriau, nes būti apsvaigusiai taip gera. Tiesiog gera ir tiek. Pečiai atsipalaiduoja (kaip ir smegenys, beje), norisi pirštais perbraukti per barmeno plaukus, kumštelėti draugą alkūne, paliesti praeivio ranką, pasibučiuoti (ir ne tik) su žaviuoju nepažįstamuoju. Viskas regis realu. Continue reading Xoxo

Dieve, saugok karalienę: Londonas ir aš

Šiuo metu visi palieka Londoną, kas kraustosi atgal į ten, iš kur kadais paspruko, kas persikelia į svečią šalį, kas išvažiuoja pakeliauti, kas traukiasi į didmiesčio pakraščius, nes nebeįkanda nuomos ar (ir) sukūrė šeimą.

– Londonas niekam nebeįdomus: rugpjūčio pabaigoje dviems savaitėms buvom palikę tuštutėlį butą, siūlėm draugams apsistoti – nieks neatvažiavo, o va į Singapūrą dar net nespėjom persikraustyti – jau yra žmonių, kurie nusipirko bilietus ir atskris aplankyti, – prieš kelias savaites per farewell party Sun of Camberwell pasakojo vienas išvykusių. Continue reading Dieve, saugok karalienę: Londonas ir aš

Kamanė | Laikas praverti langus ir prasivėdinti

Charles met Hugo, as in Charles Bukowski met Hugo Boss yra begėdiškas užmojis sujungti du nesugretinamus dalykus – rašytojų asmenybes ir komerciją. Pastebėjau, kad Vakaruose kai kurie rašytojai prilygsta muzikos ar kino garsenybėms: jų veidai dažnai puošia žurnalų viršelius, apie juos rašo, jie yra girdimi ir matomi, jų knygos skaitomos, jie gerai gyvena. Nenoriu mėtyti akmenų į Lietuvos rašytojų sąjungos sodybą, bet jiems labai reikėtų prasiverti langus ir prasivėdinti, kaip ir daugeliui Lietuvos kultūros institucijų. – Kamane.lt

Dieve, saugok karalienę: tarpinė stotelė arba no more #swag

– Jei nesusirandu normalaus darbo, varau atgal į Londoną, nes už centus tikrai nedirbsiu, – grįžusi iš Briuselio pasakiau ir užsiregistravau Kauno teritorinėje darbo biržoje, tarsi ten į kairę ir į dešinę dalintų normalių darbų pasiūlymus. Continue reading Dieve, saugok karalienę: tarpinė stotelė arba no more #swag