Requem meilei

Sakau jam: Tai utopija. Jis nesiklauso, pjausto agurkus klausydamasis Serge Gainsbourg Je T'aime... Moi Non Plus. Jei visi taip augintų vaikus ir mylėtų, taip kaip šneka Michailas Litvakas - visuomenė būtų tobula, - tęsiu.Neigi viską ir tiek. Pripažinimas, kad Litvakas teisus - praktiškai reikštų kūrybos pabaigą. Visų tų silpnapročių darbai sukurti menamai meilei pagarbinti pavirstų… Continue reading Requem meilei

Menininkė

Itin gilus rytas. Prabudau, pažiūrėjau į pamerktas raudonas tulpes, vangiai apšviestas saulės ir į mane prabilo sąžinė. Taip, kaip prabyla valgant mėsą, žuvį ar kitus kadaise judėjusius dalykus, bet užsimirštu ir valgau toliau. Žinoma, duše šie apmąstymai peraugo į dar reikšmingesnius egzistencinius apmąstymus, kol pagaliau supratau, kad esu menininkė. Su tuo nutęstu ‘e’, tokia, kuri… Continue reading Menininkė

Menas, kuris jaudina

Šiandien Paryžiuje, Atelier des Lumieres parodoje sužinojau, kad Gustav Klimt tapydavo nuogas. Bet tai - tik lyrinis nukrypimas. Vaikščiodama po dviejų tūkstančių kvadratinių metrų paveikslą mintyse, tarsi vietinė kartojau: magnifique. Tris tūkstančiai kintančių vaizdų akomponuoti tinkamai parinkta muzika traukte įtraukė į istoriją, kuri sujaudino taip, kad net momentais virpinau lūpą, o akyse telkėsi ašaros. Pasilikau… Continue reading Menas, kuris jaudina