Kitimas

IMG_7196 Edit
Nuotraukos autorius | Simonas Mitkevičius

Paslapčia pradėjai mėgautis savo neužimtumu; pradžioje kartu su aplinkiniais pūtei į vieną dūdą, kad darbas neatsiejamas nuo žmogaus, kad darbas įprasmina būtį, kad darbas, kad ir per gerklę lipantis, yra kur kas geriau už dykaduoniavimą ir pan. Įpusėjus trečiam bedarbystės mėnesiui – vangioms darbo paieškoms neduodant rezultatų – spjovei į cvbankas.ltcvmarket.ltcv.ltcvonline.lt tinklalapius ir pasinėrei į save.

–         … o ten darbo! – Net negali užbaigti sakinio tik pakeli antakius ir lėtai purtai galvą, maždaug: pats velnias sprandą nusisuktų.

–         Nelengviau keliauti dviese? – vedusios poros tarsi sekta, kurios lyderį norėtum nudaigoti.

–         Ne, nelengviau, pirma – būtina susitvarkyti su savimi, kitas žmogus tavo problemų neišspręs, greičiau jas tik padvigubins. Beje, nieks su manim net nenori keliauti, jie visi pabėga. Visuose santykiuose tas pats – jis tik pradeda krautis lagaminus, o aš jau sėdžiu Havajuose su septinta pina colada rankoj. Continue reading Kitimas

Vienuolika minučių

  • Gyvenu tarsi kariamas šuo. Priprantu prie visko. Nežinau ar tai gerai.
  • Koks planas b?
  • Neturiu plano b… tiesiog jame gyvenu.

Sekmadienis buvo niekam tikęs: visą dieną klausiau Moby, rūkiau ir valgiau baltą mišrainę. Po septintos, gal aštuntos cigaretės užsimaniau kavos.

Kavos nebebuvo, lauke lijo, atsigėriau arbatos.

Perskaičiau straipsnį apie rūkymą. Pasirodo viena cigaretė sutrumpiną gyvenimą vienuolika minučių.

Jau buvau tai girdėjusi, kai kartą besėdint lauko kavinėje, pro šalį einantis senis užkalbino dvi rūkančias moteris:

  • Girdėjau, jog viena surūkyta cigaretė sutrumpina gyvenimą vienuolika minučių, – prilėtinęs žingsnį paaiškino.
  • Nežinai, nuo ko mirsi… – pasiteisino moteris ir įtraukė dūmą.
  • O seksas prailgina devyniom… – užsiminė šypsodamasis, – galiu padėti atstatyti balansą.

Moterys nusijuokė, nusijuokiau ir prisidegiau cigaretę. Be pašalinių minčių, be jokių minčių apie ateitį.

Retokai mąstau apie ateitį. Tai tas pats, kas mėginti įžiūrėti kelią per rūką: dažniausiai tiesiog eini tikėdamasis geriausio.
Continue reading Vienuolika minučių