Tag Archives: proza

Dievulis

Laiptas po laipto nešina krepšiais ji kopė į tuščią butą septintame daugiabučio aukšte. Nešk, kale, nešk, pati viską ir ėsi… – murmėjo panosėj. Pasiekusi septintą aukštą uždususi ieškojo raktų krepšio dugne, po šaldytais žirneliais, šaldytomis sūrio lazdelėmis, balto Hoegaarden buteliais ir krūva kito šūdo, kurį vadino maistu. Keikėsi, dūsavo, pradėjo melstis: Dievuli, nejau būsiu pamiršus, nejau, blet, pamečiau… […]

Vienuolika minučių

Gyvenu tarsi kariamas šuo. Priprantu prie visko. Nežinau ar tai gerai. Koks planas b? Neturiu plano b… tiesiog jame gyvenu. Sekmadienis buvo niekam tikęs: visą dieną klausiau Moby, rūkiau ir valgiau baltą mišrainę. Po septintos, gal aštuntos cigaretės užsimaniau kavos. Kavos nebebuvo, lauke lijo, atsigėriau arbatos. Perskaičiau straipsnį apie rūkymą. Pasirodo viena cigaretė sutrumpiną gyvenimą […]

Tu

Šiąnakt sapnavau tave. Klojai man lovą. Kryžiavau kojas iš didelio noro su tavim permiegoti -laikeisi atstumo. Rado, kada maivytis, – pagalvojau. Paklojai ir liepei gulti Bartuku. –         Nuo kada mes šitaip miegam? –         Nuo dabar. Grynai išsidirbinėja, – vėl nuklydau į mintis. –         Neišsidirbinėju, taip reikia, – perskaitė mintis. O kam? Kodėl? Kodėl dabar, kai viskas tinkama: […]

Kaip vaikai

–          Kaip dėsningumo tyrimas? – teiraujasi. Prieš kelias savaites užsiminiau jai, kad nusprendžiau daugiau dėmesio skirti savo elgsenai ir fiksuoti, kur nuveda vieni ar kiti poelgiai. Vėliau, – prisipažinau jai, – užčiuopsiu pasikartojantį šabloną ir keisiu elgesį, taip modifikuodama įvykių eigą. –          Geriau būčiau nepradėjusi, – prisipažįstu, – nes toks jausmas, kad labai ne apie […]