Pragaras

Kai prieš kelis metus kalėdojau vienui viena ir rodės, kad esu paskutinis gyvas žmogus žemėje turėjau viso pasaulio laiką pagalvoti apie viską, pradedant nuo kaip atsidūriau ten, kur esu, kaip save įsivaizduoju po penkių metų, kas yra laimė, ar tikrai daryčiau daugiau, jei pinigai neturėtų reikšmės, į kurią pusę pasviręs Pizos bokštas, kodėl, kai kuriems… Continue reading Pragaras

Dieve, Saugok Karalienę: Tik Įsimylėjėliai Lieka Gyvi

Pamečiau dienų skaičių. Kartais pamirštu, kur gyvenu. Greitai nebežinosiu, ką dirbau. Rytą nuo vakaro atskiria tik juoda kava. Turėjau išsitraukti kišeninį Moleskine kalendorių, nubraukti dulkes ir ilgokai versti savaitės puslapius, kad sužinočiau, kada užsidariau namuose. Šešiasdešimt septynios dienos, iš viso – keturi pasivaikščiojimai po vietinį parką. Per visą šį laiką nenešiau šiukšlių, nėjau į parduotuvę.… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Tik Įsimylėjėliai Lieka Gyvi

Vyriškumas

Palydėjusi, tarsi Virgilijus Dantę pro tamsų mišką, iki savo moteriškumo - prisidegė cigaretę. Žiūrėdama į lubas skaičiavo iki šimto. Ties devyniasdešimt devyniais jis ištraukdavo mažutį pasididžiavimą ir nuleisdavo kelis lašus sėklos jai ant pilvo. Šimtas. Ji giliai atsiduso. Cigaretė dar nebuvo susmilkusi. Viskas? - paklausė žinodama, kad – ne. Išsekęs ir giliai šnopuodamas, kelias minutes… Continue reading Vyriškumas

Dieve, Saugok Karalienę: Vizitas

O buvo taip, kaip jis ir išpranašavo. Jis, kuris pasakė, kad netrukus vengsiu eiti toliau nuo namų, o išvykusi ieškosiu viešbučio šalia, kurio būtų ligoninė. Gyvenu penkiolika minučių nuo Homerton Hospital, Lea Surgery, kurioje lankausi, mane pažįsta beveik visi daktarai ir seselės, per kelis metus spėjau pasitikrinti nuo visų (pavojų keliančių) ligų, mane be didelių… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Vizitas