Vladimiras

  •  Papasakosiu, Marija, tau istoriją: prieš penkiolika metų kaimynės dukra emigravo į Angliją. Dabar ji Čikagoje. Nusipirko ten namą. Gerai jai sekasi. Ištekėjo. – dėsto nepažįstamasis vardu Vladimiras, kuris, kaip pats man sakė, šįryt spėjo apskambinti visus trisdešimt penkis savo klasiokus iš kurių septyniasdešimt procentų jau mirę. Labai apsidžiaugė, kad mano tėvas dar gyvas ir šiek tiek nukabino nosį, kai pasakiau, kad šiuo metu jo nėra namie, – Marija, o tu ištekėjusi?
  • Ne.
  •  Negaliu patikėti. Kodėl?
  • Laukiu.
  • Jaunikaičio ant balto žirgo? – neišradingai traukia per dantį Vladimiras.
  •  To paties.
  •  Vis neatjoja?
  •  Kas?
  •  Jaunikaitis.
  • Ne, skambino, sakė bus už poros metų. Gal žirgą pašovė?
  •     …
  •     …
  •  Taigi. Kaimynė neturėjo, kaip susisiekt su dukra, todėl retsykiais užsukdavo pas mane pasinaudoti kompiuteriu, susirašinėjo elektroniniais laiškeliais. Kas man? Gi negaila. Vienąsyk prisijungia kaimynė prie sistemos, atsidaro hotmail‘ą ir pusbalsiu pradeda skaityt: brangi mama, man viskas gerai, tik mano draugę Oną pagavo policija, išsiaiškino, kad ji nelegaliai dirba ir siunčia namo. Ona jau trečia diena verkia, klausiu: Ona, ko verki? Gi ne į Sibirą tremia, į tėvynę. Ji nieko nešneka, nieko nebevalgo, tik verkia, nesumetu, ką daryt… – neužsikirsdamas šneka Vladimiras, tarsi viskas būtų įvykę vakar.
  • Mhm.
  • Marija, kodėl liūdi?
  •  Neliūdžiu, Vladimirai, miegojau, sekmadienio rytas gi.
  •  Taigi. Marija, o tu protestantė ar katalikė?
  •  Katalikė, bet bažnyčioje nesilankau ir sekmadieniais miegu iki pietų.
  •  Tai taip užauginta? O gaila. Ant septinto kalno stovi prostitutė, – neužsičiaupia Vladimiras, o aš kontempliuoju ragelio padėjimą, – Biblijoje, taip parašyta. O popiežiaus rezidencija ant Vatikano kalno. Supranti, Marija? Gal išdaviau paslaptį, bet taip yra: pedofilų ir pederastų būstinė.
  •   …
  •  Tikiuosi neįžeidžiau.
  •  Ne.
  •  Kas ne?
  •  Ne, neįžeidėt.
  • Vėl liūdi, – emociškai tvirkina Vladimiras, – o ko liūdi? Marija, kokie tavo gyvenimo prioritetai?
  •  Šeima, gal? – mechaniškai atsakau, – Nors, nežinau, koks skirtumas?
  •  Jei tai būtų IQ testas, tavo rezultatas būtų lygus nuliui…
  •  …
  • Stoviu basa ant šalto grindinio suvyta neregimais telefono laidais ir mąstau, kad be reikalo atsiliepiau. Reikėjo praleisti ir trečią skambutį, gal būtų nusiraminęs? Gal jis labai vienišas? Gal viena po kitos išgirstos žinios apie bendraamžių mirtis pastūmėjo Vladimirą dar kartą persvarstyti būties laikinumą ir dabar jis kontempliuoja savižudybę? Gal jis ruošiasi pasikarti ir aš esu ta, kuri gali jį išgelbėti nuo pražūtingo žingsnio? Gal…
  •  Marija, nesipykime. „А чем же худ, скажи, твой сон? Вещает он веселье”*, – cituoja Aleksandrą Sergejevičių Puškiną Vladimiras, – Pokštauju. Klausyk, o tu, turi jaunikaitį?

Continue reading Vladimiras