Kitimas

IMG_7196 Edit
Nuotraukos autorius | Simonas Mitkevičius

Paslapčia pradėjai mėgautis savo neužimtumu; pradžioje kartu su aplinkiniais pūtei į vieną dūdą, kad darbas neatsiejamas nuo žmogaus, kad darbas įprasmina būtį, kad darbas, kad ir per gerklę lipantis, yra kur kas geriau už dykaduoniavimą ir pan. Įpusėjus trečiam bedarbystės mėnesiui – vangioms darbo paieškoms neduodant rezultatų – spjovei į cvbankas.ltcvmarket.ltcv.ltcvonline.lt tinklalapius ir pasinėrei į save.

–         … o ten darbo! – Net negali užbaigti sakinio tik pakeli antakius ir lėtai purtai galvą, maždaug: pats velnias sprandą nusisuktų.

–         Nelengviau keliauti dviese? – vedusios poros tarsi sekta, kurios lyderį norėtum nudaigoti.

–         Ne, nelengviau, pirma – būtina susitvarkyti su savimi, kitas žmogus tavo problemų neišspręs, greičiau jas tik padvigubins. Beje, nieks su manim net nenori keliauti, jie visi pabėga. Visuose santykiuose tas pats – jis tik pradeda krautis lagaminus, o aš jau sėdžiu Havajuose su septinta pina colada rankoj. Continue reading Kitimas

Dieve, saugok karalienę: Sex sells arba XXI amžiaus intymumas

Tuoj bus du metai, kai dirbu ofise ir gyvenimas pradeda priminti The Truman Show.

Pirmadieniais veido išraiška byloja apie vidinę kančią, tokią, kurią patyrė Jėzus, kai Jį kalė prie kryžiaus, aną savaitę sulaukiau vairuotojo komentaro: don‘t you just love Mondays?

Antradieniais nėra nė kiek lengviau, todėl žmonės linkę užsimiršti darbe, veido raumenys kiek atsipalaiduoja, kartais nuvilnija šypsena.

Trečiadieniais pradedama laukti savaitgalio, visi atsilaisvina kaklaraiščius, dažniau nueina prie kolegos stalo, miestas tampa gyvybingesnis, baruose padaugėja klientų.

Ketvirtadieniai jau net ir masinėje kultūroje yra praminti mažaisiais savaitgaliais, tie, kurie turi galimybę ištrūkti iš ofiso, ja pasinaudoja, kartais dirba iš namų, kartais apsimeta, kad išvažiuoja į komandiruotę, apsuka ratą ir baigia darbą apie antrą valandą dienos. Ketvirtadieniais barai sausakimši, tai palankus metas susitikti su seniai matytais draugais, išleisti pinigus high street‘e, paslampinėti po muziejų ar galeriją.

Penktadieniai yra neoficiali nedarbo diena. Viršininkai kažkur pradingsta, kolegos žiovauja, o pats dažniausiai jautiesi pagiringas, nes kaip ir per didįjį savaitgalį, taip ir per mažąjį, tiesa kiek mažiau, tačiau – prisigėrei. Continue reading Dieve, saugok karalienę: Sex sells arba XXI amžiaus intymumas

Dieve, saugok karalienę: Dame pipi ir ketvirtadieniai Place du Luxembourg

Pirmą kartą Belgijoje atsidūriau dieną prieš Naujus. Tuomet dar mokėmės, tad kelionės išlaidos buvo minimalios. Apsigyvenome kambaryje be langų ir dvi dienas valgėme baguette‘es su lydytu sūriu. Gruodžio pabaiga buvo neįtikėtinai šalta, slampinėjom po miestą vien tik todėl, kad taip priimta: jei jau kažkur nuvažiuoji – reikia vaikščioti ir viskuo grožėtis. Continue reading Dieve, saugok karalienę: Dame pipi ir ketvirtadieniai Place du Luxembourg

(S)CH(A)NEL(L)

Pardavinėju devynis tūkstančius svarų sterlingų vertus rankinukus penkiolikmetėms, už kuriuos jos atsiskaitinėja grynais, tarsi tai būtų pakelis Haribo guminukų ir mintys pačios atakuoja iš visų pusių.

Gal jų tėvai prekiauja žmonių organais? O kokie organai populiariausi? Ir iš kur jie sužino, kad organas funkcionuoja? Kiek kainuoja vienas organas ir kiek žmonių reikia nudaigoti, kad nusipirktum vieną rankinuką?

  • O kurie rankinukai yra naujausios kolekcijos? – klausia arabų kilmės klientė.
  • Viskas, ką manote aplink, yra naujausia kolekcija, – lenkiu nugarą, kad pasibaigus mėnesiui turėčiau už ką susimokėti kambario nuomą.
  • Ach, – ji atsidūsta, taip, kaip paprasti žmonės atsidūsta, kai prie kasos susivokia, kad nebeturi grynų susimokėti už konservus, – apmaudu, jau turiu kelių skirtingų dydžių ir spalvų Boy Bag, o visa kita – ne tai, ko ieškojau.
  • Karl‘as nespėja kurt, kaip greitai, jūs viską išperkat, – pasidalinu pastebėjimu ir sušvelninu smūgį koketišku juoku.
  • …, – klientei nejuokinga, ji nervingai stuksena į stalą savo American Express ir akimis ieško vyro.
  • Keturi tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt penki, – informuoju. Piešiu save, kaip Barbę lėlių namelyje žaidžiančią su Monopoly
  • Minutėlę, noriu, kad už šitą rankinę atsiskaitytų mano vyras.

O kur yra mano vyras, kuris atsiskaitinėtų už mano rankinukus? Šita pelenės pasaka regis be pabaigos.

Galiu kirsti lažybų, kad jų vyrai ne tik sumoka už jų rankinukus, žiedus, auskarus, perlų vėrinius, sukneles, batelius, vairuotoją, pasilepinimus spa ir etc. Bet, jei reiktų, pataisytų dušą, įkaltų vinį, užaugintų medį ir iš to pačio medžio plikom rankom pastatytų namą. O gal ir ne?

Per aštuonias darbo valandas spėju išeiti ir grįžti į realybe nuo dešimties iki devyniasdešimties kartų. Priklauso nuo užimtumo. Kartais, kai išeinu, grįžusi randu, perstatytus daiktus, pasikeitusius darbuotojus, šalia stovinčius klientus su klausiamomis veido išraiškomis, šįsyk radau priešais stovinčią pamainos vadybininkę ir pusamžį simpatišką vyrą, nuo galvos iki kojų apsirengusį Vivienne Westwood. Puikiai žinau, nes praeinu pro tą skyrių kasdien, po du kartus, nes būtent pro tą skyrių veda kelias į valgyklą, kurioje aš perku kavą ir spurgas.

  • Gal galėtum padėti šitam džentelmenui? – vadybininkės akys sunerimę.
  • Priklauso, – pasakau ir suprantu, kad dar nepersijungiau į paslaugios pardavėjos vaidmenį, o tada entuziastingai pasitaisau, – be abejo!

Kaskart išspaudusi entuziastingą be abejo, įsivaizduoju, kad sutinku, kad mane dulkintų per užpakalį, tai visada prajuokina ir veide atsiranda natūrali šypsena, už kurią man ir moka. Skyrius, kuriame dirbu, už šypsenas moka daugiausia, todėl – tokie ir palyginimai. Continue reading (S)CH(A)NEL(L)

Vienatvė

Pagaliau atsivėrė. Papasakojo apie vaikystę, apie sesę Marija, apie despotą tėvą, apie pirmąją cigaretę, apie bulių kautynes, apie pirmąją meilę ir vaikiną, kurį išdulkino dar besimokydamas mokykloje, apie Segovia, apie architektūros studijas, apie pirmąsias muštynes, apie pirmus metus Londone ir kad dirbo eskortu, apie senyvas moteris, kurių putes teko laižyti, apie inžinieriaus darbą Harrods, apie keliones po Europą ir t.t.

…apie tai, kad jis bijo įsipareigoti, ir kad regis, norėtų įsipareigoti man.

Klausiausi ir skendau jo akyse, grimzdau gilyn, kapsčiausi rankomis, pasispirdama kojomis į viršų, kvėpiau oro gurkšnius, bet apėmusi panika traukė gilyn į dugną. Ir jei ne kalbos apie rimtesnius santykius, ten mane ir būtų radę, turbūt ne kas kitas, o jo okulistė. Jis paklaustų: tai reik akinių, ar ne? Ji nežymiai pakraipytų galvą ir pasakytų: viskas lyg ir tvarkoj, tik jūsų akių dugne jauna moteris. Jis atsikvėptų ir tartų: prisidžiazavo. Continue reading Vienatvė

Veidmainiškumas

  • Žinai, kas erzina žmonių santykiuose? – klausiu sukdama šaukštelį kavos puodelyje.
  • Na? – įterpi, kol galvoje dėlioju sklandų sakinį.
  • Veidmainiškumas, – nutariu ilgai nefilosofuoti, nes atvės kava.
  • Kas apie jį? – sustabdai When Harry Met Sally ir įsidedi vieną iš ant stalo padrikai gulinčių cigarečių į burną.
  • Kas joms atsitiko?
  • Sulijo, – tarsteli ir spragteli žiebtuvėliu.
  • Hm, – siurbteliu kavos, filmas sustabdytas, kaip tik toje vietoje, kur Meg Ryan vaidina orgazmą. – Žmogaus nepažįsti tol, kol/…
  • …/su juo nepermiegi? – išpūti dūmą.
  • Gali nepertraukinėt?
  • Matau filmo šįvakar nebepažiūrėsim.
  • Jeigu leistum bent sakinį užbaigti/…
  • …/kodėl visąlaik tas pats šūdas? Kodėl visąlaik turim veikti tai, ką užsimanai veikti tu?
  • Ne, gerai, viskas, darom, tai, ką nori daryti tu/… – paspaudžiu play ir išeinu į virtuvę.
  • …/bet tu tai turėsi daryti vienas, – sustabdai filmą, – gali atnešti alaus?!
  • Turi kojas – pats ir atsinešk, – audamasi batus išdėstau.
  • Kur susiruošei, čia gi tavo namai?
  • Noriu pravėdinti galvą.
  • Galiu prisijungti?
  • Gali, – su tavim nesusipyksi.

Continue reading Veidmainiškumas

Tu

Šiąnakt sapnavau tave. Klojai man lovą. Kryžiavau kojas iš didelio noro su tavim permiegoti -laikeisi atstumo. Rado, kada maivytis, – pagalvojau. Paklojai ir liepei gulti Bartuku.

–         Nuo kada mes šitaip miegam?

–         Nuo dabar.

Grynai išsidirbinėja, – vėl nuklydau į mintis.

–         Neišsidirbinėju, taip reikia, – perskaitė mintis.

O kam? Kodėl? Kodėl dabar, kai viskas tinkama: tinkama vieta, tinkamas laikas, tinkamas tu ir tinkama aš. Kodėl?

–         Mudviejų laikas praėjo, – kalbėjo purendamas pagalves.

Mano nuomone, jis net nebuvo normaliai atėjęs, – tęsiau pokalbį, – buvau dar jauna, supranti? Nesupratau nei savęs, nei tavęs, o dabar… dabar viskas kitaip, dabar atrodo, kad galėjau susigyventi su tuo, kad buvai pirmas ir galėtum tapti paskutiniu. Continue reading Tu