HAMLET’AS VS OPHELIA

Pusvalandį sėdime ant lieptelio nuleidę kojas į vandenį.Nusibodo, šąla kojos. Nustojau teliūskuoti. Dabar tiesiog sėdime tyloje. Vogčiomis stebiu, jis - kaip vaikas: noriu globoti, supti ant rankų, maitinti krūtimi ir atiduoti tėvui savaitgaliais, bei atostogų metu.Nesileidžia.Giliai atsidūstu.Atsisuka, pasižiūri, tarsi norėdamas nustumti nuo liepto už tai, kad sudrumsčiau tylą, o tada vėl panyra.Jis – neįminta mįslė.… Continue reading HAMLET’AS VS OPHELIA

Dieve, Saugok Karalienę: Primestas Vyriškumas

Prieš mėnesį radau praleistą brolio skambutį. Kai skambina artimieji, pirmoji mintis visad būna – kaukiančios sirenos, kaip per perspėjimo sistemos patikrinimą.  – <...> Vaikystės simpatija pasikorė. – Kas ta vaikystės simpatija? – prisėdau. – Su kuo per Velykas prie šaldytų vištų kalbėjai? – Rimtai?! – Pagalvok apie jį, girdėjau, kad sielai - lengviau. Baigus pokalbį… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Primestas Vyriškumas