Tekstai

Dieve, Saugok Karalienę: Kad Man Mano Gyvenimas

Marija Djačenko
Sunset in France, Sep 2020

Oui ma chérie, j'arrive. Finalement.... – mintyse lankstydama patraukliausius drabužėlius, įsivaizdavau, kaip keliauju po Côte d'Azur, prie vasarinių suknelių kruopščiai derinau veido kaukes... sako žmogus planuoja, Jungtinė Karalystė juokiasi. Kvatojo net susirietusi stebėdama jūras bandančių suspėti į paskutinį keltą. Au revoir, - sušnabždėjau ašarai pakibus ant skruosto. Net nespėjau nubraukti dulkių nuo kelioninio frazių žodynėlio.… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Kad Man Mano Gyvenimas

Dieve, Saugok Karalienę: Kelionė Namo

Marija Djačenko
The Garden of Eden

Praėjusi vasara buvo tarsi ilga kelionė automobiliu per nesibaigiančią automagistrale, jokio kelkraščio ir visur ištisinė juosta, o šlapimo pūslė tokia pilna, kad remiasi į skrandį. Važiuoju sukandusi dantis navigacinėje ieškodama P ženklo: dar minutė ir tuoj palengvės. Taip, nevalingai spausdama greičio pedalą, įskriejau ir į rudenį. Kur dingo vasara? – atsidūstu pastebėjusi, kad už lango… Continue reading Dieve, Saugok Karalienę: Kelionė Namo

Izoliuota meilė

Marija Djačenko

Nesimatėme ilgus mėnesius. Niekaip negalėjau Tavęs pasiekti. Net mintys, regis, pasitraukė į saviizoliaciją. Žvelgiau į tuščius lapus užrašų knygutėje, per prievartą bandydama  suguldyti žodžius ant balto lapo, tačiau plunksna traukėsi nuo paviršiaus atatupsta, tarsi išvydusi vaiduoklį. Nejau viskas baigėsi, net neprasidėjus? Jokių dramatiškų išsiskyrimų, surūkytų cigarečių peleninėje, lengvai rūkstančio dūmo, tuščių butelių vyno, kurių nerūšiavau,… Continue reading Izoliuota meilė

O kas po to?

Marija Djačenko

Mirtis - kaip būsena - neatrodė baisi, labiausiai ją gąsdino nežinomybę ir netvarka, kurios  nepagės sukontroliuoti. Kas ras jos vėstantį kūną? Gal, tai bus netikėta baigtis? Gal, net komiška, apie kurią net po kelių dešimtmečių žmonės kalbės tvardydami juoką? Gal, neapdairi, dėl kurios bus tiek pat nepatogu, kiek būti užtiktam masturbuojantis neužsirakinus durų? O! Kas… Continue reading O kas po to?

Gyvenimas kartu

Marija Djačenko

Pirmą kartą apsigyvenau su vyru. Prieš tai, teko pagyventi su bernais. Kai studijavau su vienu iš jų grūdausi ne tik tame pačiame kambaryje, bet ir toje pačioje lovoje. Vėliau, gavau an upgrade, erdvesnį kambarį ir viengulę, kuria nebereikėjo dalintis. Su Jonu sutarėme gerai: jauna ir laukinė badass ir stropus moksliukas. Matydavomės retai, o kai susitikdavome, nesusipykti… Continue reading Gyvenimas kartu